Mielai tariasi su mokiniais
Viena iš premijos laureačių – Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Rasa Zubrickienė – pedagoge dirba beveik du dešimtmečius. Ji įsitikinusi, kad asmenines savybes, tokias kaip empatija ar nuoširdumas, reikia pritaikyti ir darbe.
„Turime būti tokiais pat nuoširdūs, atviri ir su mokiniais. Tada ir pavyksta užmegzti ryšį. Stengiuosi būti teisinga, geranoriška ir su mokiniais visada dėl visko susitarti. Be to, dažnai akcentuoju, kad už mokymąsi mokiniai yra atsakingi patys, o mokytojas – vedlys, galintis patarti“, – priduria pedagogė.
R. Zubrickienė teigia, kad dažnai skirtingose klasėse būna susitarta dėl skirtingų taisyklių laikymosi, o viskas yra paremta pasitikėjimu.
„Visi mokytojai mokslo metų pradžioje nemažai laiko skiria aptarti, kokia bus tvarka. Mano mokiniams labai patinka, kai jie žino, kas laukia, kokios yra priimtos bendros taisyklės. Tada kyla ir mažiau diskusijų, nesutarimų. Dažniausiai tenka susitarti dėl tvarkos laikymosi, dėl atsiskaitymų: koks bus jų kiekis, laikas, kokie jie bus.
Būna situacijų, kai jiems sutampa ir su kitų dalykų atsiskaitymais, tada ir vėl tariamės – kada jiems yra patogiau. Dėl vertinimo lygiai tariamės, kalbame, kaip geriau įvertinti – ar pažymiu, ar kaupiamuoju balu“, – pasakoja mokytoja.
Į pamokas kviečiasi įvairius specialistus
Paklausta, kokius metodus taiko savo pamokose, Rasa Zubrickienė išskiria, kad pirmiausia kiekvienoje jų stengiasi būti autentiška, išlikti savimi.
„Yra metodai, kurie man labiau patinka, sekasi, juos ir stengiuosi taikyti. Svarbiausia – sudominti mokinius, tai labiausiai skatina juos mokytis. Kadangi biologija – vaizdus mokslas, o aplink mums vien biologija ir gamtos reiškiniai, stengiuosi kuo daugiau mokslinių tiesų rasti aplinkoje, sudominti praktiniais darbais. Esu radusi vieną iš būdų, kaip geriau tai daryti – pasirenkamasis praktinės biologijos dalykas. Kiekvieną kartą atėję mokiniai žino, kad bus konkreti praktinė veikla, eksperimentas, darbas su priemonėmis ar prietaisais.
Taip pat važiuojame į universitetus, jų laboratorijas, kur mokiniai gali atlikti tai, ko negali mokykloje. Neretai tai juos labai sudomina – būna tokių atvejų, kad mokiniai taip susidomi, kad motyvacija mokytis tampa didesnė, rezultatai geresni, net save atranda šiame moksle. Deja, šiais metais tokias išvykas pristabdė pasaulinė pandemija“, – apgailestauja ji.
Dažniausiai šie darbai siejasi su bendromis mokyklos programomis – viskas derinama su tuo, ką vaikai mokosi per pamokas.
„Per praktinius užsiėmimus patikriname, kaip veikia išmokta teorija – ar tikrai taip yra, kaip vyksta įvairūs reiškiniai. Pavyzdžiui, mokėmės apie fermentus, juos teoriškai aptarėme, o per praktinę biologiją dvi ar tris pamokas eksperimentavome, ar tikrai jie taip veikia“, – kalba biologijos mokytoja.
Rasa Zubrickienė savo pamokas paįvairina ir kviesdama įvairius specialistus. Jie kalba tomis pačiomis temomis, kurias tuo metu vaikai mokosi.
„Kai būna minima diabeto diena, mes ir savo mokykloje stengiamės organizuoti įvairias veiklas. Tada į pamokas ateina arba gydytojai, arba ligoniai. Pastarieji mokinius labai sudomina – jie patys iš savo patirties pasakoja apie ligą, kaip gyvena ir panašiai. Taip pat ir mūsų visuomenės slaugytoja yra labai aktyvi, ji pati turi įvairių idėjų ir ateina papasakoti į pamokas“, – dalijasi R. Zubrickienė.
Mokosi savarankiškumo ir atsakingumo
Kita Metų mokytoja 2020 – Jūratė Orlovienė – savo mokinių žinių bagažą taip pat krauna pasitelkdama realaus gyvenimo pavyzdžius. Tauragės „Versmės“ gimnazijoje geografijos, ekonomikos mokytoja dirbanti pašnekovė sako, kad ir jos mokomi dalykai yra glaudžiai susiję.
„Tarp ekonomikos ir geografijos yra artimi ryšiai – jie ryškiai matomi per tarptautinę ekonomiką, valstybių vystymąsi. Pradžioje dirbau su „Lietuvos Junior Achievement“ iniciatyva, kai ji buvo įvesta į mokymo programas. Tai yra labai gera, gyva programa, paremta grynais, gyvenimiškais pavyzdžiais, praktine veikla, bendrovių organizavimu, modeliavimu“, – priduria ji.
Šiandien Jūratė Orlovienė dirba su tarptautinio bakalaureato ekonomikos programa, kuri, pasak mokytojos, primena universitetines programas, yra gerokai platesnė.
„Mokiniai mokosi mikro, makro, tarptautinės ekonomikos, jos vystymosi. Visi ekonominiai procesai yra giliai analizuojami per įvairiausius gyvenimiškus pavyzdžius. Vaikai, kurie vėliau renkasi mokytis ekonomiką universitete, taip pat sutinka, kad šis dalykas labai praverčia“, – džiaugiasi pedagogė.
Jos teigimu, didelis dėmesys skiriamas savarankiškam mokinių darbui – jie turi patys rinkti, analizuoti informaciją, ją susisteminti, apibendrinti. Be to, turi rašyti darbus, bene svarbiausias – brandos darbas, šiek tiek primenantis baigiamąjį bakalauro darbą.
„Tai yra paruošimas aukštajai mokyklai, reikalaujantis didelio vaikų sąmoningumo ir savarankiškumo. Mokiniai ir patys sako: mes čia ateiname kaip spynelės užrakintos, o jūs bandote atrakinti mūsų mintis“, – prideda mokytoja.
Į pagalbą mokantis žemėlapius – mobiliosios programėlės
Tiesa, pamokas Jūratė Orlovienė veda ne tik mokykloje, bet ir mieste, pažintiniuose takuose. Vyksta ir integruotos geografijos ir biologijos, taip pat – geografijos anglų kalba pamokos.
„Viskas priklauso nuo to, ką tuo metu mokomės. Jeigu apie tai, kas yra urbanizuotoje aplinkoje, visada galima mokinius išsivesti į lauką, paprašyti, kad jie atliktų orientavimosi užduotis, kartografuotų, kurtų žemėlapius, vykdytų funkcinį zonavimą, pastatų paskirstymą. Jeigu mokomės apie gamtinę aplinką, prašau, kad gamtoje atliktų krypties matavimus, šlaitų nustatymą.
Turime integruotą biologijos–geografijos pamoką, važiuojame į mišką, pažintinius takus. Mokydamiesi geografijos čia matuojame šlaitus, mikroklimatą, vėjo kryptį, greitį, atpažįstame bioįvairovę, augalus, kuriuos galima pritaikyti praktiškai, – išgyventi. Lygiai taip pat kartografuojame visame take, žymimės sutartiniais ženklais, kur einame“, – pasakoja ji.
J. Orlovienė paįvairina ir tas temas, kurios yra „sausesnės“, pavyzdžiui – žemėlapių, apskričių mokymąsi. Tam į pagalbą ateiną mobilios programėlės.