Mokykla Kaune neatsigina norinčių dirbti: atrado sėkmės receptą, kuris it magnetas traukia jaunus mokytojus

Naujų mokytojų poreikį Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė vadina vienų didžiausių iššūkių, kasmet tenkančių mokykloms. Ne mažesnis iššūkis – sukurti mokytojams aplinką, kurioje jie jaustųsi patenkinti savo darbu. „Jei mokytojas mokykloje bus liūdnas, pavargęs ir sumenkusia saviverte, pašaukimą randantys vaikai ilgokai galvos, ar verta juo sekti“, – sako direktorė. Su ja kalbamės apie tai, kaip progimnazijoje pritraukiami mokytojai ir kuriama aplinka, leidžianti tobulėti ir mokytojams, ir mokiniams.

– Kaip manote, kas paskatintų jaunus žmones imtis mokytojo darbo?

– Manau, kad jaunas žmogus taptų mokytoju, jis turėtų turėti bent vieną ryškų šios profesijos pavyzdį, autoritetą, įkvepiantį švietimo lyderį, kurį galėtų sekti.

Tik dabar dirbantys laimingi mokytojai mokykloje gali paskatinti ir užauginti ateičiai būsimus mokytojus.

Žmogus yra sutvertas augimui ir tobulėjimui per visą gyvenimą. Ir jei mokykloje pavyksta sužadinti smalsumą, žingeidumą ir norą nuolat save tobulinti siekiant savo svajonių ir tikslų, tikėtina, kad atsiras žmonių, kuriems tobulėjimas susisies su galimybe tapti mokymosi vedliu ir kitiems.

Mūsų mokyklos patirtis tai įrodo: čia dirba 9 mokytojai, kurie baigė šią mokyklą. Mokytojai yra nuolat besimokantys ir vaikai pamilsta tokius atvirus, viskuo besidominčius ir atradimais besidalinančius draugus. Tik mokytojo ir mokinio draugystė užaugina meilę ir pagarbą šiai profesijai.

– O kokios patirties pritraukiant jaunus mokytojus turite savo mokykloje?

– Mūsų mokykla yra jaunų mokytojų „auginimo laukas“. Taip susiklostė, kad Jurgio Dobkevičiaus progimnazija daug metų veikė, kaip LMTA Kauno fakulteto būsimų mokytojų praktikos bazė, čia pedagoginės praktikos įgijo virš 100 muzikos mokytojų. Nemažai jų sėkmingai dirba Kauno ir kitose Lietuvos mokyklose.

Ši patirtis lėmė, kad nemaža dalis mokyklos mokytojų tapo mentoriais ir prasidėjus nacionaliniam „Renkuosi mokyti“ projektui mes buvome ta mokykla, kuri kasmet priimdavo po 1 ar 2 jaunus motyvuotus žmones, iš kurių mūsų progimnazijoje šiuo metu dirba 6 mokytojai.

Esame auganti švietimo įstaiga – per pastaruosius 4 metus mokykla papilnėjo nuo 290 iki 565 mokinių. Taigi, suprantama, kad naujų mokytojų poreikis kasmet yra didžiausias iššūkis, organizuojant ugdymo procesus. Džiaugiamės, kad į skelbiamus konkursus atsiliepia jauni arba nemažą patirtį turintys pedagogai.

Mokytojai progimnazijoje yra motyvuoti, nes turi dideles galimybes augti, profesiškai tobulėti, daryti karjerą: per keletą metų didžioji dauguma mokytojų dalyvauja įvairiuose inovatyviuose projektuose, kuriuose įgyja neįkainuojamos patirties IT taikymo srityje, visi mokytojai dirba „Microsoft Office 365“ aplinkoje, 10 mokytojų antrus metus mokosi VDU UKI anglų kalbos ir dalykų didaktikos, kurios reikia dėstant tarptautinio bakalaureato programos mokinių klasėse, 3 mokytojai, rekomenduoti mokyklos, baigė švietimo lyderystės magistrantūros studijas tarptautiniame ISM vadybos universitete.

Mokytojų motyvavimas ir darbuotojų mikroklimato gerinimas yra vadovų darbo nuolatinė prioritetinė sritis – stengiamasi su kiekvienu kalbėtis individualiai, ieškoma galimybių aprūpinti ir suteikti visas naujausias technologijas ir priemones, reikalingas kokybiškam ugdymui ir mokytojų darbui. Ir svarbiausia – mokyklos filosofija ir vertybės orientuotos į kiekvieno augimą, pagarba bei pasitikėjimu grįstą santykį. Tai yra visų – mokinių, tėvų ir mokytojų, – labiausiai vertinama mokymo ir mokymosi sąlyga.

– Esama dalykų, kurie jūsų progimnazijoje vyksta kitaip nei įprastai mokyklose. Pavyzdžiui, integruotas gamtos mokslų dalykų mokymas. Kuo jis ypatingas?

– Progimnazijoje gamtos mokslų mokymasis vyksta integruotai: mokomasi ne atskirų mokomųjų gamtos mokslų dalykų (biologijos, fizikos ir chemijos), o integruoto gamtos mokslų kurso. Pagrindinė tokio mokymosi idėja yra kurti gamtamokslinį pasaulėvaizdį, remiantis mokymosi tyrinėjant prieiga – mokomaisiais tyrimais.

Netrukus progimnazijoje atversime duris į naujai renovuotą ir šiuolaikiškai aprūpintą gamtos mokslų erdvę – tyrimų laboratoriją, mokomuosius kabinetus, augalų auginimo klasę.

Mokiniai kasmet nuo 5 klasės pasirenka juos dominančias projektinių darbų temas ir atlieka tiriamuosius/projektinius darbus.

Gamtos mokslų srityje didelis dėmesys skiriamas augalų tyrimams. Įrengiama laboratorija, kurioje bus naudojamos šviesos diodų LED apšvietimo sistemos augalams. Technologija bus naudojama įvairių augalų daigų ir mikrožalumynų auginimui.

– Kartais tenka išgirsti mokytojus sakant, kad su šiuolaikiniais vaikais susikalbėti yra sunku. Kaip manote, kodėl taip nutinka?

– Visais laikais su mokiniais reikia kalbėtis jų kalba. Tai elementaru ir paprasta, jei žinai, koks yra vaikas, jei susipažįsti su juo individualiai, jei įsigilini į mokinio polinkius ir poreikius. Svarbu, kad mokytojas būtų šiuolaikiškas ir žinotų vaikų psichologiją. Kartais reikia skirti laiko net ir pasidomėti mokinių žaidimų ir laisvalaikio erdve: kokie kompiuteriniai, telefoniniai žaidimai „ant bangos“, koks serialas yra mėgiamas paauglių, kokie „vlogeriai“ yra jų sekami labiausiai. Net muzika, kurios jie klausosi, labai skiriasi nuo mokytojų mėgstamos, bet dėl to tik įdomiau bendrauti, nes galima palyginti, pasiklausyti abiejų stilių ir aptarti, kodėl vieniems patinka viena, o kitiems – kita. Jei mokinys jaučia, kad tu dėl jo stengiesi, nori jį suprasti ir pažinti – greičiau užsimezga kontaktas ir pasitikėjimas.

Kontaktas ir bendravimas jau pirmojo pasisveikinimo metu yra labai svarbus – pagarba, nuoširdus dėmesys ir girdėjimas atveria kelius pasitikėjimui ir pozityvaus santykio sukūrimui. Todėl mes skiriame daug dėmesio mokinio priėmimui į mokyklą, kalbamės individualiai su kiekviena šeima ir vaiku, klausdami jų lūkesčių, vaiko pomėgių ir polinkių. Prašome įvardinti sunkumus, su kokiais susiduria vaikas naujoje aplinkoje ir mokymosi dalykuose. Supažindiname su mokyklos kultūra, aptariame susitarimus, kurių visi laikysimės, duodame nuorodas, kaip bendrauti, jei kyla klausimų ar norisi pasidžiaugti.

Per mokslo metus organizuojame 2–3 atvirų durų dienas, kuomet mokinys su tėveliais atvyksta individualiam pokalbiui su kiekvieno dalyko mokytoju ir aptaria sėkmes ir nesėkmes. Mokytojo misija tokių pokalbių metu išklausyti vaiko savęs vertinimą bei užduoti jam klausimus, kurie jam pačiam leistų priimti sprendimus pokyčiui ir tobulėjimui. Tokie ugdomieji pokalbiai ypač vertingi skatinant mokinių savivertę bei stiprina mokyklos ir šeimos santykį.

Mokytojų gebėjimas kurti nuoširdžius ir pagarba grįstus santykius yra mūsų bendruomenės vertybė. Ugdydami kritinį mąstymą ir skatindami mokymosi refleksiją, mokytojai nuolat bendrauja su kiekvienu mokiniu, aptardami, kas pavyko, kur susiduria su sunkumais. Tai, žinoma, imlu laikui, bet vaikai ypač vertina asmeninį santykį su mokytoju, jo atvirumą, labai vertina jo paskatinimą, suteiktą individualų grįžtamą ryšį, neformaliam pokalbiui skirtą laiką. Vaikai nemėgsta, arba nejaučia pagarbos su jais kalbėti skubančiam, neišklausančiam, žodžio nesilaikančiam mokytojui.

Neretai vaikai išbando jaunus, mažiau patirties turinčius mokytojus, „patampo nervus“ griežtiems ir principingiems, pakeltu tonu bendraujantiems mokytojams, kartais mokiniai nusivilia mokymusi ar net jaučia baimę klausti klasėje, jei mokytojas neteisingai apibara, viešai palygina ar sumenkina mokinio darbą, todėl ypač svarbus mokytojų kantrybės ir pozityvios atmosferos išlaikymas.

Klasės auklėtojo bendradarbiavimas, mentorystė jaunesniam mokytojui, „Mokytojų akademijos“ pokalbiai ir mokinių problemų aptarimas „Klasių valandose“, minėti trišaliai mokinio, mokytojo ir tėvų pokalbiai – tai tik kelios formos, kur kolegos mokytojai randa sprendimus, kaip susikalbėti su visais, net ir „sunkesniais“ mokiniais bei pasidalina pozityviais sprendimais santykių gerinimui. Ir svarbiausia – susikalbėti ir daryti auginantį poveikį savo mokiniams turi mokytojai, kurie yra pašaukimo mokytojai, nesustojantys tobulėti, dėmesingi kiekvienam, savo srities profesionalai.

Naujų ugdymo metodų taikymą, pamokų integravimą, aprūpinimą priemonėmis skirtomis gamtos ir technologinių mokslų mokymui, mokyklos bendruomenės telkimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, „Švietimo prieinamumo didinimas”.