„Mūsų tikslas – ne mokinti vaikus matematikos, lietuvių kalbos ar chemijos, bet auginti žmogų“, – sako gimnazijos direktorė Regina Saklauskienė.

Mokykla jau kuris laikas skiria daug pastangų, kad į ugdymo procesą įsitrauktų ir mokinių tėvai. Pradinių klasių mokytojai ir klasių auklėtojai organizuoja trišalius susitikimus su vaikais, jų tėvais, kurių metu tariamasi, kokių tikslų sieks vaikas per mokslo metus, o prie to galbūt gali prisidėti ir tėvai namuose.

Tikslas, kad kiekvienas vaikas pajustų sėkmės jausmą

„Taip pat susitariama kelis kartus per metus susitikti ir aptarti, kaip sekasi siekti nusimatytų tikslų. Tiek mokytojai, tiek tėvai tame mato didelę prasmę“, – kalbėjo gimnazijos direktorė.

Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje taip pat skiriama daug dėmesio individualiam vaiko ugdymui. Mokytojų susitikimuose aptariamas kiekvieno mokinio potencialas ir galimybės jam atsiskleisti.

„Mūsų tikslas, kad kiekvienas vaikas mokykloje pajustų sėkmę. Pirmiausia, svarbu, kad jis gerai jaustųsi mokykloje. Jau ilgai dalyvaujame patyčių prevencijos projekte. Tėvai irgi patenkinti, kad įtraukiame juos į ugdymo procesą, kad kiekvienam vaikui skiriame dėmesį, o ne žiūrime į juos kaip į mokinius bendrai“, – pasakojo pašnekovė.

Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos gyvenimas

Tėvus bandoma įtraukti į mokyklos veiklą ne tik kviečiant į trišalius susitikimus, bet ir įtraukiant juos į tokias veiklas, kaip išvykos, mokyklos šventės. Merkinės Vinco Krėvės statistika rodo, kad net 72 proc. mokinių nuvyksta į teatrą ar ekskursiją tik su mokykla, todėl mokytojai nuolat stengiasi, kad vaikai susipažintų su pasauliu už mokyklos ir namų sienų.

Dalyvauja visa šeima

Direktorė R. Sakalauskienė prisipažino, kad visgi ne visi tėvai nori įsitraukti į mokyklos gyvenimą, tačiau mokytojai stengiasi, kad mokykla būtų ne tik vaikai ir mokytojai, bet ir tėvai. „Šventai esu įsitikinusi, kad tėvų įtraukimas į ugdymo procesą turi tiesioginį ryšį vaiko akademiniams rezultatas“, – tvirtino ji.

Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos gyvenimas

Viena įspūdingesnių švenčių Merkinėje – mokyklos šimtadieniai. Gimnazijos direktorė pasakojo, kad ši mokyklos šventė sutraukia ne tik mokinių tėvus, bet ir gimines: senelius, brolius, seseris su šeimomis. Pradinukų tėvai įtraukiami į mokyklos veiklą kasmet vykstančiose sveikatingumo dienose, kur tėvelių komandos varžosi su mokiniais.

„Reikia pamatyti vaikų džiaugsmą, kai jie nugali prieš tėvus“, – šypsojosi gimnazijos direktorė.

Pamato visai kitokį vaiką

Merkinėje įsikūrusioje gimnazijos šiuo metu mokosi 225 mokiniai, keliasdešimt jų – turintys specialiųjų poreikių. Gimnazijos logopedė, specialioji pedagogė Inga Taraškevičiūtė–Kimontienė taip pat pritarė direktorei kalbėdama, kad kiekvienas vaikas ugdymo procese turėtų patirti, ką reiškia sėkmė. Žinoma, kiekvienas pagal savo galimybes. Vis dėlto, pasak jos, svarbu į švietimo procesą įtraukti ir tėvus.

„Tėvai irgi gali padaryti didelį tęstinį darbą, kai vaikas grįžta namo po pamokų. Ugdymas nėra vien žinių suteikimas, tai ir socialinės kompetencijos, kurias galima lavinti ir namuose“, – pastebėjo pašnekovė.
Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos gyvenimas

Specialistė teigė, kad tėvus įtraukti į mokyklos veiklą bandoma įvairiomis formomis. Tarp jų ir renginiai, dirbtuvės, išvykos.

„Įprastai esame įpratę, kad pakvietus tėvus į mokyklą, jiems tiesiog paskaitomas pranešimas, tačiau galima įtraukti tai ir į bendrą veiklą su vaikais. Pavyzdžiui, esame turėję piešimo ant vandens užsiėmimą, kartu į renginį pakvietėme psichologą, jis skaitė paskaitą“, – pasakojo I. Taraškevičienė–Kimontienė.

Pasiteiravus, ar tėvai noriai įsitraukia į mokyklos organizuojamas veiklas, specialioji pedagogė teigė, kad kaimiškoje vietovėje yra daugybė skirtingų šeimų.

„Dažniausiai susiduriu su dviem kategorijomis tėvų: vieni, kurie labai rūpinasi savo vaikais, turi žinių, domisi, o kiti – visiškai nesupranta savo vaiko poreikių: ko jam reikia, kokios pagalbos galima suteikti. Kartais praeina trys ar ketveri metai, kol tėvai supranta, ko iš tiesų reikia jų vaikui“, – atviravo pašnekovė.

Su specialių poreikių turinčiais vaikais dirbanti pedagogė teigė, kad labai naudinga pakviesti tėvus pamatyti savo vaikus kitoje nei namai aplinkoje.

„Kviečiu tėvus į mūsų užsiėmimus, kad jie pamatytų, kaip elgiasi vaikas ne namų aplinkoje. Kartais tėvams atėjus atsiveria akys, nes vaikas namuose – visai kitoks nei mokykloje“, – kalbėjo ji.

Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos gyvenimas

Susitikime – žodinė trišalė sutartis

Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos pradinių klasių mokytoja Rasa Alekšiūnienė džiaugėsi, kad jai įtraukti tėvus į ugdymo procesą itin lengva.

„Tikriausiai man, kaip pradinių klasių mokytojai, tai padaryti lengviausia. Pradinėse klasėse tėvai dar labai noriai ateina į mokyklą“, – šypsojosi ji.

Mokytoja pasakojo, kad kiekvienų mokslo metų pradžioje kartu su kiekvienu mokiniu ir vienu iš jo tėvų organizuoja trišalius susitikimus.

Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos gyvenimas

„Visi tarpusavyje kalbamės, išklausome visų nuomones, poziciją, vaikas pasisako, kuriose srityse jam reikėtų pasistengti, kodėl kai kur jam ne taip sekasi. Kartu ir tėvai išsako, ko tikisi iš vaiko, ko jam reikėtų daugiau išmokti. Ir tai ne tik apie mokymosi dalykus, bet ir apie empatiją, bendravimą, santykius. Taip įvyksta mūsų žodinė sutartis. O mokslo metų pabaigoje vėl visi susitinkame ir aptariame, ko mums pavyko pasiekti, ką galbūt perkelsime kitiems metams“, – kalbėjo mokytoja.

R. Alekšiūnienė įsitikinusi, kad tokie susitikimai yra daug efektyvesni nei įprastiniai, oficialūs tėvų susirinkimai.

„Taip daugiau dėmesio skiriama individualiai vaikui. Būtent ir praktikuojame mokykloje individualų vaiko ugdymą. Kiekvienas vaikas yra vertinamas individualiai pagal galimybes, o kartu leidžiame ir vaikams patiems įsivertinti save“, – tęsė ji.

Naujų ugdymo metodų taikymą, mokyklos bendruomenės telkimą, specialių ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtrauktį skatina ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, „Asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, galimybių mokytis gerinimas“ ir kt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)