„Įtraukusis ugdymas tai – procesas, kuriuo siekiama mokiniui visą informaciją ir mokymą pateikti taip, kaip jam labiausiai reikia ir tinka. Tai atvirkštinis variantas įprasto, standartizuoto mokymo. Esmė yra nestandartizuoti, tačiau atliepti kiekvieno mokinio poreikius, kad kiekvienas mokinys patirtų mokymosi sėkmę“, – aiškina Vilkijos gimnazijos istorijos mokytojas, projekto „Renkuosi mokyti“ dalyvis Žygimantas Bučius.
Pedagogas mato didelę įtraukiojo mokymo naudą.
„Aš žinau iš savo perspektyvos, kaip, pavyzdžiui, būdavo mokantis kelias skirtingas kalbas. Būna, kad viena kalba sekasi gerai, kitos gal šiek tiek prasčiau, tada automatiškai kalbą, kurią mokytis sekasi geriau, norisi tobulinti labiau, nei tą, kurią mokytis ne taip sekasi. Ne kitaip ir mokiniams. Kai mokinys pajunta, kad jam kažkas sekasi, kažkas pavyksta, jis tai laiko sėkme, o motyvacija mokytis ir stengtis toliau pakyla. Tokiu būdu atrandamas mokymosi džiaugsmas“, – aiškina jis.
Ž. Bučiaus teigimu, viskas prasideda nuo vertinimo. Puikus pavyzdys – testai.
„Tarkime, mokinys iš 30 klausimų teisingai atsako vos į 4, pagal standartizuotą vertinimą jam reikėtų rašyti 3 ar 4 balus. Tačiau, jei į mokinį žiūrime per įtraukiojo ugdymo prizmę, mes siekiame vertinti ir jo pažangą, todėl kitos pamokos metu aš duodu mokiniui pasitaisyti, atsakyti į 30 kitų klausimų. Sakykime, mokinys šįkart pateikia 15 teisingų atsakymų, t. y., pusę – tad rašau ne tą pažymį, koks turėtų būti skiriamas už 15 teisingų atsakymų, tačiau įvertinu parodytą progresą“, – dalijasi pedagogas.
Daugiau – vaizdo įraše.