Socialinis pedagogas – vaiko advokatas
Vilniaus Trakų Vokės gimnazija, kurioje dirba ši mokytoja, vadovaujasi svarbiu įsitikinimu, kad mokykla skirta visiems. Tai ji turi prisitaikyti prie vaiko, o ne vaikas prie mokyklos. Būtent taip stengiamasi tenkinti visų mokinių dvasinius, bendravimo, socialinės veiklos ir kitus poreikius.
„Man, kaip socialinei pedagogei ir pradinių klasių mokytojai, šis siekis – artimas ir priimtinas. Juk socialinis pedagogas – vaiko advokatas. Kokioje situacijoje atsidurtų vaikas, kokie sunkumai jam iškiltų – socialinis pedagogas privalo būti su juo. Tos nuostatos laikausi dabar, laikiausi jos ir tada, kai į mūsų mokyklą ateidavo vaikai, pašalinti iš kitų Vilniaus miesto progimnazijų“, – atvirauja D. Šaulinskienė.
Pasak jos, į mokyklą tuomet plūsdavo labai didelių mokymosi sunkumų patiriantys vaikai. Jie turėdavo vienokių ar kitokių priklausomybių, elgesio sutrikimų: vagiliaudavo, bėgdavo iš mokyklos ar namų ir pan. Dabar išmestų iš kitų mokyklų vaikų nebėra – visos Vilniaus mokyklos išmoko dirbti su sunkaus elgesio vaikais.
„Turime problemiškų vaikų iš savųjų – tų, kurie lanko mūsų mokyklą nuo priešmokyklinės klasės. Dažniausiai pasitaikantys atvejai: savireguliacijos sutrikimai – nedėmesingumas, perdėtas impulsyvumas, plepumas, lėta veiklos sparta ir opozicinis neklusnumas – dažnas pyktis, ginčijimasis, taisyklių ir mokytojų reikalavimų neigimas, kitų vaikų erzinimas“, – pasakoja mokytoja.
Svarbu mokėti prieiti prie vaiko
Socialinė pedagogė ir mokytoja sako, kad su šiais vaikais svarbu laikytis keleto taisyklių ir principų. Jais vadovaujasi kiekvienas gimnazijos mokytojas.
Pasak D. Šaulinskienės, svarbu užmegzti gerą kontaktą su vaiku ir jo tėvais, gerbti jo asmenybę, skirti teigiamą dėmesį vaiko vidiniam pasauliui, suteikti konstruktyvią pagalbą, reaguojant į problemines situacijas ir nuolat ugdyti savireguliacijos ir kontrolės įgūdžius.
„Pastebėjau, kad opozicinį mokinio neklusnumą iššaukia neadekvatūs mokytojų reikalavimai. Disgrafikas vaikas įsižeidžia, jei mokytojas prieš klasę iškelia jo rašinį su daugybe klaidų. Disleksikas jaučia, kad nepajėgs per pamoką perskaityti istorijos vadovėlio trijų puslapių, atsakyti į penkis klausimus ir užpildyti lentelę, todėl prašosi į tualetą. Sunkiai aritmetikos veiksmus atliekantis septintokas negali apskaičiuoti, kiek sutrumpės geležinkelio bėgiai karštą vasaros dieną, todėl rašo feisbuke, kad jo fizikos mokytoja – nevisprotė“, – pasakoja ji.
Daug metų patirties turinti mokytoja atvirauja, kad Nepriklausomybės pradžioje buvo keliama daug rožinių svajonių, tokių kaip: nebūtina pradinėje mokykloje išmokti daugybos lentelę ar dalybą iš dviženklio skaičiaus – to vaikas galės mokytis iki aštuntos klasės, nebūtina baigiant pradinę sklandžiai skaityti – to jis bus mokomas iki dešimtos klasės. Tačiau čia ji atvira – realybė yra visai kitokia.
„Kaip sako mokytojai-veteranai, visos švietimo reformos pasibaigia pradine mokykla. Dalykinėje sistemoje skaitymo, rašymo, skaičiavimo įgūdžiams formuoti nebėra laiko. Nepalaikomas, nuolat neigiamai vertinamas žemo mokslumo vaikas priešinasi, siekia apginti save arba palūžta“, – nuogąstauja Diana Šaulinskienė.
Tad, stengdamasi išmokyti kiekvieną vaiką, ši mokytoja per ilgametę darbo patirtį turi atradusi savąjį receptą. Tiesa, ji sako, kad vienas receptas netinka visiems mokytojams, o atrasti savo būdus privalo kiekvienas pedagogas.
„Nėra jokio universalaus recepto. Aš asmeniškai stengiuosi kreipti dėmesį į vaiko emocijas. Gal tą dieną prie jo negalima net lįsti. Reikia susidraugauti su vaiku, atrasti ryšį. Turi būti protingesnis, bet negali būti aukštesnis už jį.
Reikia būti su vaiku viename lygmenyje ir vesti žinių keliu, kad jis klasėje norėtų būti dirbti. Mokytojas negali būti vaiko draugas, nes jis turi savo bendraamžius draugus – mokytojas gali būti didysis pagalbininkas, kuriuo vaikas gali pasitikėti ir, esant nelaimei ar džiaugsmui, nebijoti pasipasakoti“, – pastebi pedagogė.
Pasakoja apie atrastus metodus
Be jau išvardintų paslapčių, moteris turi dar vieną svarbų patarimą, kuriuo siūlo vadovautis esamiems ar būsimiems pedagogams.
„Mokytojas privalo turėti kantrybės. Pakelsi toną – iššauksi agresiją. Tad reikia su vaiku kantriai ir ramiai kalbėti bei suprasti, kad jis visgi yra vaikas, jis dar tik mokosi, o tai daro žiūrėdamas į mokytoją. Man patinka gražus palyginimas: vaikas yra kaip baltas lapas, kuris viską į save užrašo. Tad reikia būti geru pavyzdžiu“, – sako D. Šaulinskienė.
Taip pat ji priduria, kad domėdamasi puikiais Japonijos mokyklų pasiekimais suprato, kaip svarbu tikslingai atrinkti mokymosi medžiagą ir tarsi suskirstyti ją dozėmis.
„Mes, mokydamiesi tuomečiame Edukologijos universitete, irgi buvome mokyti sistemingumo ir nuoseklumo. Tačiau praktiškai atrasti ryšius tarp giminingų žinių ir konstruoti sistemą – nelengva. Aš to dar tebesimokau“, – atvirauja specialistė.
Vis tik ji teigia atradusi savo mokymo metodą – trečius metus naudoja kai kuriuos programuoto – algoritmais grindžiamo – mokymo elementus Tam ji pasitelkia popierines korteles, kurios padeda įvertinti kiekvieno mokinio realias galimybes, fiksuoti jo akademinius laimėjimus, palaikyti teigiamą vaiko savęs vertinimą, tiksliai nurodyti žinių spragas tuo besidomintiems tėvams, mokytojams dalykininkams ir kitiems specialistams.
„Su vienu vaiku mokomės penkis daiktavardžius, su kitu – skaičiuoti iki dešimties. Yra ir vaikų, su kuriais tuo pat metu metu mokomės daugybos iš triženklio ar keturženklio skaičiaus. Pamokos laiko neužtenka pamatyti, kaip vaikas jaučiasi ir ar tikrai viską suprato.
Todėl kiekvienai pamokai ruošiuosi individualiai – pasižiūriu, kas dienos temoje yra svarbiausia ir ką vaikai turi išmokti. Tada paruošiu užduotis, surašau į popierines korteles ir duodu vaikams savarankiškai išspręsti. Jas patikrinusi matau, ar jie suprato, ar ne. Praktiškai kiekvienam vaikui reikalingas individualus mokymas“, – teigia mokytoja.
Naujų ugdymo metodų taikymą, tinkamo emocinio klimato kūrimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės – „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ ir kt.