Kabliais užkabintos žuvys nebūtinai atsiduria brakonieriaus krepšyje. Dažnai kabliu išplėšiamas gabalas žuvies nugaros, žuvis pasprunka ir netrukus nugaišta apimta didelių kančių.

Toks brakonieriavimo būdas ypač populiarus lašišų neršto metu, kai pro skaidrius upelių vandenis lengvai įžiūrimos lašišų kupros. Vis dėlto, brakonierių jis yra mėgiamas visus metus.

Praėjusį mėnesį Kauno rajone prie Nevėžio upės ties Užliedžiais Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai sulaikė net 4 kabliautojus. Jiems buvo surašyti Administracinių teisės pažeidimų protokolai už žvejybą draudžiamu būdu. Asmenims teks atsisveikinti su žvejybos įrankiais, sumokėti nemažas baudas nuo 116 iki 290 eurų (400- 1000 Lt), bei atlyginti daugiau kaip 450 eurų (1550 Lt) padarytą žalą žuvų ištekliams.

Ciniški brakonieriai pasilikdavo tik stambias lydekas, o mažus karšius ir kuojas tiesiog išmesdavo.

Dieną prieš tai dar trys tokie kabliautojai buvo sulaikyti ir Kauno mieste. Pačiame miesto centre, prie „Žalgirio“ arenos kabliautojai traukė karpius.

Tokių problemų yra ir Vilniuje, bet čia dėl geografinių sąlygų daug sunkiau sučiupti kabliautojus.

Vilniaus aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Darius Liepis pasakojo, kad kabliautojų įsitaisę ir prie Neries.

„Turime informacijos, kad dešiniajame Neries krante, prie Šilo tilto esančiame užutėkyje, vietinių vadinamame „zatonu“, yra kabliaujama, bet tai yra sunku įrodyti. Jie nešasi leistinus įrankius, bet žvejoja neleistinais būdais. Mus žvejai pažįsta ir be filmuotos medžiagos galima net nebandyti, bet mes turime minčių, nesakysiu kokių ir juos prigriebsime“, – pasakojo inspektorius.

Medžiais apaugęs gilus užutekis sunkiai stebimas. Ilgas „zatonas“ turi vietų, kurių nesimato nuo kito kranto ir įrodymų taip paprastai nesurinksi, o iš arti irgi nenufilmuosi.

„Naujų žmonių ten nėra, ten susikūrusi tokia bendruomenė ir į kiekvieną prašalaitį žiūri labai įtariai. Žiūri į jį, kas jis toks, ko nori, kalbina ir greitai suprastų, kokiu tikslu jis atėjo. Aišku, ten yra ir normalių žvejų, bet jie nieko nesako. Yra kaip yra“, – kalbėjo inspektorius.

Mėgėjiškos žūklės taisyklės užkabinamuoju būdu leidžia žvejoti vieninteliu atveju – jeigu žuvis kabliuku kabinama tik už galvos. Įgudę žvejai gali tai padaryti, bet brakonieriai nesivargina.

„Apsunkina tą dalyką tai, kad jie turi leistinus įrankius. Užkabinus žuvį netyčia už šono ją reikėtų paleisti atgal į vandenį, bet jie to nedaro“, – sakė inspektorius.

Sužalota žuvis greičiausiai nugaištų, bet didelė tikimybė, kad nusilpusią ją tiesiog sumedžiotų plėšrūnės žuvys, o jei ir ne, ji atitektų mikroorganizmų ir vėžių puotai, kas būtų šioks toks kompromisas su gamta, todėl toks žvejybos būdas ir nėra iki galo uždraustas.