Akmenės rajone nėra labai daug lankytinų vietų – ledynmetį menantis Kamanų rezervatas, Ventos atskleista jūros periodo atodanga ir Karpėnų klinčių karjeras, kur nuo 30-40 m aukščio šlaitų atsiveriantys vaizdai leidžia pasijusti lyg Marse. Čia esantys klinčių klodai, nuošliaužose augantys šaltalankiai ir dirbtiniai ežerėliai primena kalnų kraštovaizdį.
Nors tai ir nėra natūralus Lietuvos kraštovaizdis, tačiau jau tapo neatskiriama mūsų krašto dalimi, o įdomiausia, kad gamta šioje vietoje rodo savo galią atsikurti.
Kasybai naudojami sprogmenys, 750 tonų sveriantis eskavatorius iš pirmo žvilgsnio turėtų sunaikinti visą gyvybę karjere. Ekskavatorius nukasa viršutinį grunto sluoksnį, kurio storis 7-8 metrai, po to ateina detonuotojų brigada, kuri sprogimais trupina klintis, o galiausiai mažesni ekskavatoriai jas iškasa ir išveža, tačiau gamta randa kelią.
Kalkingame dirvožemyje, drėgnesniuose, ypač nedidelių vandens telkinėlių pakraščiuose, įsikūrusi pelkėtų vietų augalija. Vasaros pradžioje čia galima pamatyti žydinčius gegužraibinių šeimos augalus: gan retai Lietuvoje aptinkamą pelkinį skeltalūpį, retą augalą – baltijinę gegūnę, Lietuvos Raudoniosios knygą įrašytą raktažolę pelenėlę.
Pastaroji yra reliktinis kalnų augalas, kuriam buveinių Lietuvoje beveik neliko. Šiai rūšiai mažėja tinkamų augti natūralių, nederlingų pievų, pelkių plotų.
Čia ant kalkingų, drėgnų ir durpingų dirvožemių galima rasti ir Lietuvos augalijos retenybę – musinį ofrį. Lietuvoje žinomos tik 4 musinio ofrio augavietės, kuriose rūšies gausumas – kritinis. Viena augaviečių ir yra šiame karjere.
Galima sutikti ir mesėdžių augalų – vabzdžiais mintančią prastąją tuklę. Retas rūšis galima vardinti nesustojant, tačiau nemažiau įdomi ir karjero ateitis.
Karjero viršininkas Vytautas Jurčys karjerą pažįsta kaip savo penkis pirštus. Vyras jame ir gimė. Tiesa, tada čia buvo Karpėnų kaimas. Plečiant karjerą gyvenvietė buvo sulyginta su žeme.
Pats karjeras taip pat laikinas. Viršininkas sakė, kad klinčių karjere yra likę tik trisdešimčiai metų. Po to siurbliai, pumpuojantys vandenį iš karjero bus išjungti ir susidarys ežeras su salomis.
800 hektarų plotą užimantis karjeras po trisdešimties metų turėtų tapti didžiuliu rekreacijos, žvejybos ir turizmo objektu. Iki galo išeksploatavus karjerą, jame vanduo nebebus melioruojamas ir tada Naujosios Akmenės pašonėje atsiras stambus vandens telkinys.
„Vieną dieną Akmenė bus kurortas“, – juokavo V. Jurčys.
Tai turėtų tapti rojumi Akmenės rajono žvejams, nes visame rajone tėra vienas natūralus ežeras pačioje Kamanų rezervato glūdumoje, kur šiukštu draudžiama žvejoti, o ir visame regione tėra tik keli stambesni vandens telkiniai.