Invazinės rūšys itin pavojingos vietinei gyvybei. Ichtiologas Žilvinas Pūtys pasakojo, kad plėšrūnai nespėja ėsti grundalų taip greitai, kaip grundalai dauginasi.
„Juodažiočių grundalų populiacija pasiekė didžiulį skaičių, nes nėra susiformavusių populiaciją reguliuojančių mechanizmų. Ji įgauna konkurencinį pranašumą prieš kitas rūšys. Tas pranašumas gali būti įvairus – maistas, buveinės, agresyvus elgesys. Yra žinoma, kad grundalai maitinasi kitų žuvų ikrais“, – pasakojo mokslininkas.
Grundalai gyvena tiek Baltijos jūroje, tiek Kuršių mariose. Jų buvimą gerai pastebi rūkytos žuvies mėgėjai.
„Dabar yra pastebėta, kad kai grundalai atplaukia neršti arčiau kranto, gegužės mėnesį praktiškai nebelieka plekšnių, kurios maitinasi tuo pačiu maistu. Jie yra plekšnių mitybiniai konkurentai“, – pasakojo Ž. Pūtys.
Šios žuvys pavojingos net tik kitoms žuvims, bet net ir paukščiams. Grundalai maitinasi moliuskais, konkrečiai midijomis, o jais maitinasi ir žiemoti pas mus atskrisdavusios ledinės antys. Jų jau kelinta žiema Lietuvoje nebėra, nors prieš tai joms net buvo išskirta saugoma teritorija.
Čia mokslininkai telkiasi savo žinias ir įrangą. Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijoje Ž. Pūtys ieško galimybės pritaikyti grundalų feromonus jų išnaikinimui.
„Chemines medžiagas, kurios kaip nors veikia elgseną, teoriškai būtų galima pritaikyti ir rūšių kontrolei. Cheminiai pavojaus signalai, ką aš tiriu, yra skirti įspėti apie žuvims gresiančius pavojus, o konkrečiai – plėšrūnus. Teoriškai tai yra įmanoma panaudoti jų kontrolei. Praktiškai – tai tik pati tyrimų pradžia“, – pasakojo mokslininkas.
Lietuviai šioje srityje gali būti pionieriai. Iki šiol niekas pasaulyje nebandė kontroliuoti žuvų feromonais. Panašiu būdu Šiaurės Amerikoje, naudojant chemines medžiagas, buvo susitvarkyta su jūrinėmis nėgėmis – primityviais, dinozaurų laikus menančiais stuburiniais jūrų gyvūnais, kėlusiais grėsmę ištisoms lašišų populiacijoms Didžiuosiuose ežeruose.
„Tyrimai parodė, kad nėgės labai jautrios žuvusių nėgių kvapui ir taip buvo baidomos nuo potencialių nerštaviečių. Žuvims taip pat potencialiai tai įmanoma padaryti, bet pasaulyje labai mažai padaryta tyrimų dėl praktiško tokio cheminių medžiagų pritaikymo“, – pasakojo mokslininkas.
Jis pripažino, kad laukia dar metų metai darbo kol bus galima pamatyti apčiuopiamą rezultatą, bet yra ir kitų būdų reguliuoti invazinės rūšies populiaciją. Pirmasis nuo žmogaus nelabai ir priklauso – grundalus gali sureguliuoti ir plėšrūnai.
„Vasaros pradžioje atplaukia daugiau plėšrūnų maitintis grundalais, pavyzdžiui, menkės. Plėšrūnai čia yra labai svarbūs. Kuršių mariose grundalų gausumas yra žymiai mažesnis nei Baltijos jūros pakrantėje, galbūt dėl to, kad juos reguliuoja ešeriai. Pasižiūrėjus į Klaipėdos sąsiauryje sugautų plėšrūnų skrandžius – ten bus praktiškai vieni grundalai“, – pasakojo mokslininkas.
Čia savo nišą galėtų atrasti ir nuskriaustais save pastoviai laikantys žvejai verslininkai, ypač kai grundalas visai skani žuvis.
„Lenkai jau gamina grundalų konservus. Pas mus ir Latvijoje verslininkai gaudo grundalus ir jau neblogomis kainomis jie yra superkami. Mėgėjai taip pat mėgsta juos žvejoti. Specializuotas verslas galėtų prisidėti reguliuojant šias žuvis, tačiau pas mus sudėtingos žvejybos sąlygos, reikia rasti ar sukonstruoti specialius įrankius tam“, – pasakojo mokslininkas.