Dėl tokio skaičiaus nereikėtų imtis už galvos. Atvykę užsieniečiai žuvų neišgaudys. Vien tik už žvejybos leidimus užsienio žvejai į valstybės biudžetą žuvų ištekliams atkurti ir saugoti sumokėjo apie 50 tūkstančių litų (14 500 eurų). Skaičiuojama gyvenimui, kurui, maistui ir kitoms pramogoms mūsų šalies svečiai išleido dar apie 700 000 eurų.
Anot Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, žvejus iš kitų šalių Lietuvoje domina įvairios žvejybos kryptys, jie nepraleidžia progos pabandyti sugauti ir į upes grįžusių lašišų. Vien licenzijuotai šių žuvų žvejybai buvo išduotos 542 kortelės. Įdomiausia, kad aktyviai šia žvejyba domisi norvegai, nors jų šalyje lašišų žvejyba ypatingai išvystyta.
„Lašišos ir šlakiai pas mus tikrai yra stambūs. 10 kg lašiša mūsų upėse nieko nestebina, o Skandinavijos upėse būtų labai stambus individas. Lietuvos lašišos pasižymi savo dydžiu“, – sakė V. Graičiūnas.
Ne tik didelės lašišos, bet ir smulkios stintos vilioja į mūsų šalį žvejus.
„Ežeruose žvejai galbūt daro žvalgybą – o ką ta Lietuva turi tokio, taip pat yra ir sezoninė žvejyba, pavyzdžiui stintų“, – sakė vedėjas.
Dažnas lietuvis susigundo žvejyba Latvijos ežeruose ir upėse. Pietinė Latvijos dalis yra retai apgyvendinta, joje nemažai ežerų, mūsų kaimynų šalyje netrūksta didelių ir plačių upių, bet žvejų migracija nevyksta į vieną pusę.
„Latvių žvejai gausiai lankosi besiribojančiuose regionuose – Zarasų, Ignalinos rajonuose, tarp latvių ypatingai populiarus Drūkšių ežeras. Yra ir tokių poilsiautojų, kurie savo atostogų metu pasiima meškerę ir pažvejoja“, – kalbėjo V. Graičiūnas.
Tokio turizmo plėtra yra vienas iš Aplinkos ministerijos uždavinių, o ypač kuriant „Žvejybos rojų“ Aukštaitijoje. Iki šiol užsieniečiai sunkiai galėjo legaliai žvejoti mūsų šalyje.
„Anksčiau buvo didelė problema, kad žvejo mėgėjo bilietą įsigyti galėjo tik turintys lietuvišką asmens kodą ir besinaudojantys lietuviškų bankų elektroninės bankininkystės sistemomis. Dabar plačiame loterijos terminalų tinkle gali įsigyti ir užsieniečiai be jokių problemų – ir žvejybai Nemuno deltos regioniniame parke, ir paprastą žvejo mėgėjo bilietą visuose neišnuomotuose vandens telkiniuose“, – kalbėjo V. Graičiūnas.
Praėjusiais metais užsieniečiams buvo išduotas 3501 žvejo mėgėjo bilietas, 1443 žvejo mėgėjo kortelės žvejybai Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, 542 žvejo mėgėjo kortelės žvejoti lašišas, o metai prieš tai – dvigubai mažiau.
Įdomus faktas tas, kad vien tik užsieniečiai žuvų atkūrimui ir mokesčių valstybei sumokėjo daugiau nei iki šių metų žvejoję verslininkai. Visų ežeruose žvejojusių žvejų verslininkų sugauto laimikio vertė, išskyrus seliavas ir stinteles, buvo tik apie 170 tūkstančių litų.
Bendrai, ir lietuviai, ir užsieniečiai, 2014 metais už žvejybos leidimus į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo 6 milijonus litų – 1,75 milijono eurų.