Sosnovskio barščiai yra invazinis augalas mūsų žemėje, nepasiduodantis išnaikinimui, nesuvaldomai plintantis ir ne tik išstumiantis vietines floros rūšis, bet ir sukeliantis rimtų problemų žmonių sveikatai, o pagal kai kuriuos tyrimus, net ir sukeliantis vėžį.
Aplinkos ministerija užsimojo surinkti kuo daugiau duomenų ir išsiaiškinti, kokio masto ši problema yra, todėl gyventojų iki birželio 27-osios prašo pranešti apie Sosnovskio barščių paplitimo vietas.
Iš 1950-aisiais metais į Lietuvą atvežto iš Kaukazo augalo buvo tikimasi, kad jis taps naudingu pašaru karvėms, ir tik Brežnevo laikais 8-9 dešimtmečio sandūroje buvo suprasta apie šio augalo žalą.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Rimkevičiūtė teigė, kad juos įvežus į Lietuvą buvo padaryta didžiulė klaida, kurią ištaisyti dabar nepaprastai sunku.
„Sosnovskio barščiai yra gana agresyvi invazinė rūšis, kuri įsikūrusi beveik visoje Lietuvoje. Dažniausiai ji įsikuria apleistose vietose – pakelėse, pievose, griuvėsiuose – ten, kur nėra tvarkoma. O plinta labai greitai, sėklomis, kurios gyvybingos išlieka kelis metus“, – kalbėjo vyriausioji specialistė.
Sosnovskio barščio neįmanoma nepastebėti. Jo aukštis siekia tris metrus, o jo lapai dideli ir vešlūs. Vyriausioji specialistė pažymėjo, kad geriau jo nepulti liesti patiems.
„Augalas išskiria specifinę rūgštį, kuri sukelia stiprias alergijas žmogui“, – sakė M. Rimkevičiūtė.
Anot jos, savo žemėje aptikus invazinį augalą, reiktų kreiptis į savivaldybes, kurios suteiks daugiau informacijos kaip kovoti su šiuo augalo. Iki visuotinio karo jam dar teks palaukti.
„Kol kas mūsų nėra numatyta jokių naikinimo priemonių. Jei Sosnovskio barštis įsikuria privačioje teritorijoje, reiktų kreiptis į savivaldybes. Jos pakomentuotų kokius metodus naudoti ir kaip apsisaugoti. Kol kas privačių teritorijų savininkai turėtų naikinti savo lėšomis, o valstybinėje žemėje tuo rūpinasi savivaldybės. Mes, kol kas, tik renkame duomenis“, – kalbėjo M. Rimkevičiūtė.
Kol kas ministerijoje tik renkami duomenys, gilinamasi į kaimynų latvių ir estų patirtį kovoje su šiuo augalų.
„Efektyviausias Sosnovskio barščio naikinimas yra cheminėmis priemonėmis, bet vieną kartą nupjovus ir panaudojus chemines priemones šių augalų neišnaikinsi. Kiekvienais metais jie turi būti naikinami, gal net kelis kartus per metus, bet išlieka didžiulė problema, nes negalima naudoti cheminių priemonių šalia vandens telkinių. Dabar siekis būtų bent sustabdyti jų plitimą, o apie visišką išnaikinimą dar anksti kalbėti“, – kalbėjo vyriausioji specialistė.
Sosnovksio barščio lotyniškas pavadinimas Heracleum sosnovskyi ir tikrai heraklišką darbą reikia atlikti norint sunaikinti šiuos augalus.
Barštis turi net 60 centimetrų skersmens šaknį. Idealiausia, nušienavus teritoriją būtų dar ir suarti ją, bet dažniausiai tai tik bergždžias darbas. Net ir po 13-os metų šaknis gali atsigauti, išaugti penkių metrų aukščio augalas ir išbarstyti tūkstančius sėklų, kruių daigumas net 95 procentai.