Šios dvi rūšys yra vienintelės oficialiai patvirtintos invazinės žuvų rūšys Lietuvoje. Atėjūnės iš Kaspijos jūros pirmą kartą pastebėtos prieš trylika metų. Šiandien šios žuvys iš natūralių buveinių stumia ne tik kitas žuvis, bet net ir paukščius.
Šios žuvys yra itin vislios, itin ėdrios ir agresyvios. Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje jos gena žuvis iš nerštaviečių, ėda jų ikrus, minta nelabai galinčiais pasipriešinti moliuskais – dreisenomis ir midijomis.
Nors grundalai Lietuvoje gyvena dar neilgai, bet jų veiklos požymiai jau dabar matosi. Ledinės antys ir nuodėguliai – įstabūs šiaurės paukščiai, kurie prie mūsų krantų atvyksta žiemoti, traukiasi vis giliau į jūrą ir vis mažiau jų grįžta kiekvieną žiemą.
Dar prieš penketą metų ledinių ančių buvo gausu net prie Palangos tilto, o šią žiemą jas pastebėti nuo kranto būdavo sėkmė. Ornitologas Vytautas Jusys kaltina žvejus verslininkus, į kurių tinklus įsipainioja šie paukščiai, bet mokslininkai turi ir kitų teorijų.
Anot jų, grundalai suėda didžiulius moliuskų kiekius, kurie ir yra pagrindinis ledinių ančių maistas. Jos nemiršta iš bado, bet pasitraukia toliau į atvirą jūrą, kur tenka kovoti su šaltomis Baltijos bangomis ir švaistyti tam energiją. Ne visoms jų užtenka jos iki pavasario ir dalis tiesiog nuskęsta.
Ilgalaikio grundalų poveikio gamtai pasekmių dar ryškiai nesimato, bet gamtininkai bijo blogiausio.
Dreisenos ir midijos yra natūralūs vandens filtrai, kurie minta vandenyje esančiomis organinėmis medžiagomis. Jų dauginimosi sezonas yra šiltuoju metu laiku – gegužės-spalio mėnesiais ir smarkiai prisideda prie vandens žydėjimo mažinimo.
Iki kritinio skaičiaus sumažėjus šių moliuskų kiekiui, vandens žydėjimas gali pasiekti katastrofišką lygį. Vykstant vandens eutrofikacijai (žydėjimui) sumažėja deguonies vandenyje ir dėl to dūsta žuvys tiek Baltijoje, tiek Kuršių mariose.
Taip pat nežinomas ir grundaluose besikaupiančių medžiagų poveikis kitiems gyvūnams. Moliuskai, filtruodami vandenį, sukaupia ir vandenyje esančias kenksmingas medžiagas. Grundalai suvalgo didžiulius moliuskų kiekius. Dabar grundalų tiek, kad nei plėšriosios žuvys, nei kormoranai, žuvėdros ar jūriniai ereliai nespėja jų ėsti.
Baiminasi, kad toksinai iš grundalų per ilgesnį laiką gali pakenkti vandens paukščių ir žuvų populiacijoms.
Norint žvejoti grundalus užtenka paprasto žvejo bilieto. Jų žvejybai netaikomi jokie apribojimai – nei laiko, nei pagaunamo kiekio, nei minimalaus pagautos žuvies dydžio.
Geriausiai grundalai pradeda kibti gegužės pradžioje. Praėjusiais metais žvejai netrukdavo net poros valandų, kad prisigaudytų pilną kibirą šių žuvų.