Paukščių mylėtojas ir fotografas, Lietuvos gyvūnų globos draugijos narys Julius Morkūnas paukščių lesinimo sezoną jau atidarė ir pasidalijo paslaptimis, kaip paukščius lesinti teisingai.
Anot jo, lesyklėlių darymas ir paukščių lesinimas nėra labai didelis mokslas. Tereikia atsiminti tris svarbiausius dalykus, įrenginėjant lesyklą.
„Galima lesyklėles daryti iš bet ko. Tiek iš pieno pakelio, tiek sukalti ir įmantrias iš medžio. Svarbu tik keli dalykai. Pirma, lesyklėlę reikia pagaminti taip, kad ji neužsnigtų, o jei ji iš medžio – jai reikia bortelių, kad saulėgrąžos ar duonos trupiniai neiškristų. Taip pat ją reikia saugiai padėti, šiek tiek aukščiau ant storos šakos. Negalima jos laikyti taip, kad atskridęs paukštis taptų lengvu grobiu plėšrūnams“, – pasakojo J. Morkūnas.
Pagalvoti gerai reikia ir renkant lesalą. Pradėjus sveikiau maitintis ir nusprendus atsikratyti rūkytų lašinių atsargomis, nebūtinai juos galima palikti paukščiams.
„Paukščiams tinka labai įvairus pašaras. Daugumai jų tinka paprastos sėklos, žaliūkėms galima duoti ir papūgėlių lesalą. Galima pasiūlyti ir gyvulinės kilmės maisto – nesūdytų, termiškai neapdorotų lašinių, kokių galima nusipirkti parduotuvėje, sviesto. Lengviausiai prieinamas lesalas yra saulėgrąžos ir žemės riešutai – kaloringos sėklos, kurios turi daug aliejų savyje. Kiti paukščiai mėgsta ir varškę bei baltą sūrį. Galima duoti ir likučius, trupinius nuo stalo. Svarbu, kad jie nebūtų smarkiai termiškai apdoroti ar sūdyti“, – pasakojo paukščių mylėtojas.
J. Morkūnas atskleidė ir receptą, pagal kurį galima pasidaryti patiems puikaus lesalo. Į vienkartinį puodelį reikia supilti įvairių dribsnių, kruopų ir mišinį užpilti lydytais taukais. Po to, taukams sustingus, gautą gaminį dėti į lesyklėlę ar pakabinti medyje, tačiau kartais nebūtina išleisti pinigų padedant paukščiams.
„Jeigu lesyklėlėje lankosi strazdai, tai galima jiems palikti pradėjusių gesti obuolių. Susmaigstyti ant šakų ar soduose surinkti iš po obelų ir pakelti aukščiau. Gerai, kad juos galima sunaudoti, o ne išmesti“, – kalbėjo J. Morkūnas.
Svarbu atsiminti vieną dalyką, kad paukščiai lengvai pripranta prie maitinimosi vietų ir jei jau pradėjote šerti juos, tai tą daryti reikia visą žiemą. Kitaip daugiau galima jiems pakenkti nei padėti.
Taip pat dar nereikia skubėti šerti upėse besilaikančių vandens paukščių – ančių ir gulbių. Pietų Europoje oras dar 10-15 laipsnių šilumos, gausybė maisto. Dažnai vienintelis dalykas, sulaikantis giesmininkus čia – lesinimas, o žiemomis būna ne vienas atvejis, kai nusilpę paukščiai tiesiog prišąla prie ledo.
„Rekomenduojama ančių ir gulbių nešerti iki Kalėdų. Vandens paukščiams dar yra laiko išskristi ir dalis tai padarys. Tik su gulbėmis kita situacija. Lietuvoje gyvenančios viduramžiais atsirado iš pusiau prijaukintų paukščių, tad neturi stipraus migravimo instinkto. Žiemą, jau pasilikusius, geriausia maitinti baltos duonos gaminiais, kruopomis, grūdais. Taip pat galima pasiūlyti ir tarkuotų daržovių – morkų, bulvių, kopūstų, obuolių“, – dėstė J. Morkūnas.