Kas yra rekultivacija ir kaip ji atliekama, papasakojo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Simonas Danielius.
Specialistas atskleidė, kad kiekvienas karjeras rekultivuojamas vis kitaip. Ne visi gali būti pritaikomi rekreacijai ar miško užsodinimui.
„Paprastai karjerai rekultivuojami į miškus ar vandens telkinius. Taip pat jie gali būti rekultivuojami ir į statybai skirtus plotus, žemės ūkio naudmenas. Rekultivacijos būdą dažniausiai apsprendžia geologinės sąlygos ir gruntinio vandens lygis. Karjero rekultivacija - tai nėra tik naudingos iškasenos gavimas, paliekant, tarkime, vandens telkinį. Rekultivacija - tai šlaitų lėkštinimas, augalinio sluoksnio paskleidimas, pažeisto ploto apželdinimas ir panašiai“, — pasakojo S. Danielius.
Prieš pradedant eksploatuoti karjerą, melioracijos sistema sutvarkoma taip, kad nepakenktų kitoms aplinkinėms teritorijoms. Tai daroma pagal atskirus projektus.
Nors gali pasirodyti, kad karjerus palikus nerekultivuotus, erozija plėsis į aplinkines žemes, tačiau iš tiesų taip nėra. Laukų nepusto smėlis ir aplinkui gyventi saugu. Po kurio laiko rekultivavus plotus, galima juos pritaikyti įvairioms veikloms.
„Veikla teritorijoje priklauso nuo to, į ką ta teritorija buvo rekultivuota. Jei tai vandens telkinys — galima užsiimti žuvivaisa, vandens sportu. Dar vienas svarbus elementas yra išeksploatavus karjerą susidaręs reljefas. Jis daro įtaką būsimai veiklai po rekultivacijos. Daug senųjų karjerų yra rekultivuota į miškus ir, nežinodamas, net neįtarsi, kad ten buvo vykdoma naudingųjų iškasenų gavyba“, — kalbėjo S. Danielius.
Durpynai taip pat rekultivuojami. Pelkėse iš vietinės augalijos per šimtus metų susidaro storas iškasenų sluoksnis. Durpės pritaikomas labai plačiai — nuo energijos gamybos, žemės ūkio net iki medicinos ar chemijos pramonės. Durpynų rekultivacija labai paprasta. Plotams sukuriamos pirmykštės sąlygos ir ištekliai pradeda lėtai iš naujo atsikurti.
„Durpynus galima rekultivuoti į mišką arba renatūralizuoti, t.y. kai išgavus durpes yra „sugadinama“ durpyno sausinimo sistema ir gavybos metu nužemintas vanduo grįžta į pirminį lygį, tuo būdu vėl formuojasi pelkė su savo augmenija. Tai yra dažniausias rekultivacijos būdas naudojamas durpynuose“, — pasakojo specialistas.
Karjerų rekultivacija nėra labai sudėtinga, tačiau Lietuvoje gausu jų. Nemažai jų palikta dar nuo sovietmečio, kita dalis bankrutavusių kasybos įmonių palikimas.
„Dažniausiai karjeras nerekultivuojamas todėl, kad įmonė bankrutuoja arba dėl panašių priežasčių. Pati rekultivacija kaip procesas nėra labai sudėtinga. Reiktų pabrėžti, kad dalis nerekultivuotų karjerų yra išlikę nuo senų laikų. Dalis senųjų karjerų dabar naudojama iš naujo, kasant vis dar likusią ten naudingąją iškaseną — po to jie bus rekultivuojami“, — pasakojo S. Danielius.