Varnių regioninio parko kraštotvarkininkas Andrius Bajorūnas pasakoja, kad toks neatsakingas elgesys – draustinų teritorijų vagojimas ratais – sena bėda. Aplinkos apsaugos įstatyme nurodoma, kad regioniniame parke draudžiama važinėti ne keliais motorinėmis transporto priemonėmis (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų transporto priemones, vykdant žemės ir miškų ūkio, žuvininkystės darbus, jas statyti ar kitaip eksploatuoti ne keliuose Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nors incidentų pastaraisiais metais nutinka rečiau, neigiama praktika tebeegzistuoja. Be to, su motorinėmis transporto priemonėmis į saugomas regioninio parko vietas atvykę asmenys nevengia ir kitokių vandališkų poelgių.
„Štai praėjusias metais turėjome rimtą atvejį ant Šatrijos kalno. Iš gretimo kaimo buvo atvažiavęs jaunimas su motociklu. Jie ne tik važinėjo ten, kur tai daryti su motorine transporto priemone draudžiama, bet ir apgadino Šatrijos kalno įrenginius. Vienu metu, kai buvo pasidarę populiaru į Šatrijos kalną bandyti užvažiuoti automobiliais, jau buvo daroma ir tiesioginė žala kalnui – atsirado griovos, ardyti šlaitai.
Verta paminėti ir kitas situacijas. Jei į Medvėgalio piliakalnį automobiliu važiuojama taku, tai padangos įsispaudžia, bet po kurio laiko pačios ir nunyksta, atsistato ir žolės danga. O štai į Sprūdės piliakalnį užvažiavus skaldos keliuku jau reikia jį lyginti. Taigi, žala kraštovaizdžiui būna labai įvairi“, – įvairias grėsmes pristatė kraštotvarkininkas.
Specialistas tvirtina, kad norint išsaugoti kraštovaizdžio vertybes – kalnus, miškus, piliakalnius – tenka pasitelkti įvairias priemones ir strategijas. Regioninis parkas sulaukia pagalbos tiek iš pareigūnų, tiek ir iš vietinių gyventojų, bet pažeidėjus nustatyti ir surasti vis dėlto pavyksta ne visada.
„Paprasčiau ir lengviau būna tais atvejais, kai pažeidėjai būna vietiniai gyventojai. O jei palikusieji vėžias yra iš toliau, tai pastangos surasti tuos asmenis ne visada duoda teigiamų rezultatų. Siekdami užkirsti kelią šiems pažeidimams išmokome ir su policija dirbti. Dabar su pareigūnais susitinkame, kalbame apie problemas, ieškome sprendimų būdų, taip sukaupta patirtis leidžia tobulinti veiklą.
Bendradarbiaujame ir su Telšių keturačių savininkais, akcentuojame, kur galima važinėti, o kur ne. Tiesa, didžiausios pagalbos tikriausiai sulaukiame iš vietinių gyventojų – pamatę pažeidėjus jie mums iš karto skambina. Būtent žmonių sąmoningumas labiausiai padeda stabdyti netinkamai besielgiančiųjų savivaliavimą“, – apie pažeidėjų skaičiaus mažinimo strategijas pasakojo specialistas.
Be įvardytų priemonių nuolat yra kuriamos ir naujos. Pasak A. Bajorūno, Varnių regioninio parko tikslas yra ne tik stabdyti dabartinius pažeidėjus, bet siekti, kad augančios kartos suvoktų kraštovaizdžio ir jo saugojimo svarbą.
„Ėmėme sistemingai įgyvendinti tam tikrus sprendimus. Pavyzdžiui, vykdome regioninio parko ataskaitų pristatymus bendruomenėms ir vykstame į vietos mokyklas, kur skaitome paskaitas. Čia labiausiai akcentuojame gamtai daromą žalą. Jei pradedi dirbti su penktokais, tai jie, tapę dvyliktokais ir įsigiję keturračius, jau bus sąmoningi ir žinos, kaip tinkamai elgtis. Tikimės, kad būtent tokia veikla mums padės pasiekti užsibrėžtus tikslus“, – veiklos gaires ir reikalingas pastangas nurodė A. Bajorūnas.