Gamta nesnaudžia ir susigrąžina ar užima kiekvieną apleistą kampą. Ne išimtis ir Panerių geležinkelio tunelis, kuriame per dešimtmetį įsikūrę į raudonąją knygą įrašyti kūdriniai pelėausiai šiuo metu sudaro didžiausią populiaciją ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse.
Neries regioninio parko direkcijos ekologas Aivaras Jefanovas yra gerai susipažinęs su šiais šikšnosparniais. Jis papasakojo, kuo ypatingas carinis, 1863 metais atidarytas ir po šimtmečio naudojimo uždarytas, tunelis.
„Tunelyje susikūrė atskiras mikroklimatas. Žiemą ten temperatūra nenukrenta žemiau penkių laipsnių pagal Celsijaus skalę, o einant gilyn tuneliu, yra atskiros smėliu užvirtusios sekcijos, kuriose dar drėgniau ir dar šilčiau. Atskiros rūšys įsikuria ir žiemoja skirtingose tunelio vietose“, – kalbėjo ekologas.
Iš viso apleistame tunelyje gyvena šešios šikšnosparnių rūšys – kūdriniai, vandeniniai ir Branto pelėausiai, rudieji ausyliai, vėlyvieji šykšniai, europiniai plačiaausiai.
„Prieš kelerius metus įėjimai į tunelį buvo dalinai užmūryti, kad šikšnosparnius būtų galima apsaugoti nuo plėšrūnų, pagrinde usūrinių šunų, ir žmonių. Nuo pirmųjų pavyksta apsaugoti, o nuo žmonių - ne“, – pasakojo A. Jefanovas.
Per dešimtmetį žiemojančių žinduolių skaičius padidėjo vienuolika kartų ir 2010 metų gruodį siekė 1000 individų. Drastiškas populiacijos šuolis buvo 2004 metais, kai įėjimai į tunelį buvo daliniai užmūryti.
Skaičiai sako, kad geriau susilaikyti ir nosies į valstybės saugomą zoologinio paveldo objektą nekišti. Ypač dėl pavojaus. Tunelis gali užvirsti, ant galvos gali nukristi ir trupančios plytos.
Ekologas A. Jefanovas pasakojo, kad žiemojančių šikšnosparnių galima sutikti ir dar keliose vietose Lietuvoje. Apleistuose bunkeriuose Antakalnio rajone Vilniuje, Kauno fortuose, tačiau ne viena žiemavietė negali prilygti tuneliui Vilniaus pašonėje.
Šikšnosparnių tunelyje santykinai labai daug. Tunelio, kuriame prasilenkti galėdavo du garvežiai, bendras plotas – 2,5 hektaro, o Kauno fortuose esančių žiemaviečių – 28 hektarai. Vilniuje, nepaisant daug mažesnio tunelio ploto, šikšnosparnių žiemomis gyvena dvigubai daugiau.
Vasaras šikšnosparniai leidžia miškuose ir miestuose. Naktiniai gyvūnai dienas leidžia įvairiai. Vienos rūšys įsikuria miškuose – uoksuose, po atplyšusia medžių žieve, specialiuose daugiakameriniuose inkiluose, kurių šiemet Neries regioniniame parke pastatyta 100. O kitos rūšys gali įsikurti ir jūsų palėpėje ar sienos plyšyje.
Šikšnosparnių galima prisikviesti ir į savo sodybą. Tereikia iškelti specialų inkilą, kad ir dabar – vasarą. Bet kas to norėtų? Anot A. Jefanovo, mitai apie kraują siurbiančius šikšnosparnius yra neteisingi, o jo naudą gali pajausti ir žmogus.
„Šikšnosparniai yra plėšrūs žinduoliai ir jie reguliuoja vabzdžių populiaciją. Taip pat galima sakyti, sąlyginai žinoma, kad jie labai gerai tręšia žemę. Jų išmatose yra daug fosforo. Tačiau tai lokalus poveikis, kur šikšnosparnių daug“, – sakė ekologas.