Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Kaunas yra vandenų kraštas. Nors per regioną teka dvi didžiausios Lietuvos upės – Nemunas ir Neris, teliuškuoja Kauno marios, bet vandenys jame užima tik 3 procentus teritorijos, tad didelė dalis laiko ir pajėgų yra būtent skiriama apsaugoti žvėris nuo brakonierių kulkų ir pinklių.
Susirinkę medžiotojai ir miškininkai aptarė, kartais labai energingai, labiausiai rūpimus klausimus. Pareigūnai norėjo sužinoti daugiau apie jiems nežinomas brakonieriavimo vietas, o medžiotojai - kaip galėtų sumažinti jiems tenkančią biurokratinę naštą.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas džiaugėsi, kad medžiotojai yra linkę dalintis informacija, bet metė ir akmenį į jų daržą.
„Kaip čia, suskaičiavot 3500 šernų, o nušovėt 8000? Negali būti tokių dalykų. Arba rimčiau žiūrėkit į jų apskaitą, arba pasikvieskit specialistus“, – kalbėjo viršininkas.
Medžiotojai kelias akimirkas buvo nunarinę galvas, bet po to rado atsakymą, kas galėjo padaryti nemažą įtaką tokiems skaičiams. Dėl besikeičiančio klimato, daugėjančio nenatūralaus maisto, kuris sušeriamas žvėrims, gamtoje dedasi keisti dalykai.
„Kiaulaitės po 20-30 kg jau būna nėščios. Sunku prognozuoti, kiek bus jauniklių“, – sakė vienas iš į susitikimą atėjusių medžiotojų.
Medžiotojai taip pat teiravosi dėl licenzijų stirnų medžioklei.
„Medžiotojai klausia, ką daryti su likusiomis neišnaudotomis licenzijomis. Kiti, nors nesumedžiojo stirnų, bet bijo jas grąžinti, nes kitais metais gali būti sumažintos licenzijos“, – iš auditorijos atskriejo klausimas.
T. Barkauskas paneigė šį mitą ir patikino, kad medžiotojams to bijoti nereikia ir paprašė apskaitą vykdyti sąžiningai.
Vienas įdomiausių klausimų buvo susijęs su bebrais. Gilias medžiokles tradicijas turintys britai bebrus medžioja tykodami ir dar su duslintuvais. Lietuvoje toks būdas draudžiamas, bet šių greitai besiveisiančių graužikų populiacijos reguliavimui gal ir būtų naudingas.
„Kaip medžiotojas aš jums pritariu, bet kaip aplinkosaugininkas negaliu sutikti. Nėra pas mus dar tokios medžiotojų kultūros. Jei leisime šaudyti bebrus su duslintuvais, tai visas miškas bus tokių „bebrų medžiotojų“, – kalbėjo viršininkas.
Organizuojantiems medžiokles užsieniečiams taip pat buvo patarta gerai išsiaiškinti medžiotojo svečio kvalifikaciją ir kokius žvėris jis gali medžioti. Būtent Kauno regione buvo sučiuptas nelegaliai stirną nušovęs užsienietis. Dažniausiai atsakomybė krenta būtent ant medžioklės organizatorių pečių.
Medžiotojams kelis kartus buvo priminta, kaip svarbu yra bendradarbiauti ir keistis informacija, bet jie teigė ne visada galintys ką nors padaryti.
„Gerai, jei brakonierius yra žioplesnis, pats atidaro bagažinę, tada galima užkalbėti dantį iki kol atvyks pareigūnai. Bet kitas gali pasakyti, kad neturime jokios teisės jo kamantinėti, ir paspruks. Mes turime labai nedaug galimybių“, – kalbėjo medžiotojai.
T. Barkauskas čia pat pasiūlė medžiotojų būrelių pirmininkams tapti neetatiniais inspektoriais ir turėti daugiau galių bei priminė, kad geriausias būdas prisidėti prie gyvųjų išteklių apsaugos yra greitas ir operatyvus reagavimas.
„Baigėsi tie laikai, kai nežinai nei kur skambinti, nei kam. Dabar bendruoju pagalbos telefonu 112 gali pranešti informaciją ir pareigūnai labai greitai sureaguos į iškvietimą, bet čia svarbi kiekviena minutė“, – sakė T. Barkauskas.