Kauno urėdijos vyriausiasis miškininkas Juozas Jermalavičius teigia, kad nuo to geriau ne tik gamtai, bet ir įstaigų biudžetams.
Pasak miškininko gyvenimas privertė vienytis skirtingas organizacijas. Nors miškininkai ir gyvosios gamtos inspektoriai ilgą laiką dirba petys petin, bet nuo šiol jų bendradarbiavimas bus dar glaudesnis.
„Šis ministro sumanimas labai neblogas. Trys ekipažai turi važiuoti į vieną pusę, o kodėl nesulyginti visų galimybių ir leisti miško pareigūnams tikrinti viską. Dabar gavome pažymėjimus, kurie suteikia teises kaip ir aplinkos apsaugos inspektoriams“, – kalbėjo miškininkas.
Miškininkai dabar galės tikrinti ne tik medienos judėjimą, bet ir medžiotojus, jų sumedžiotus laimikius. Miškus kaip savo pirštus žinantys miškininkai pažįsta ne tik medžius, bet ir žvėris. Pats J. Jermalavičius nors ir nemedžioja, bet ne vieną naktį praleidžia su medžiotojais bokšteliuose palaukėse ir kitose medžioklėse. Miškininkai pastebi jei sumedžiotas žvėris buvo pasirinktas neleistinai – pavyzdžiui jaunas patinas dėl įspūdingų ragų, o ne senas.
„Dabar galėsime tikrinti viską. Žinoma, tai kainuos. Reikės įsigyti švyturėlius, paruošti specialiai automobilius, bet tai yra racionalu“, – pasakojo J. Jermalavičius.
Miškininkus myli ir gerbia pamiškių gyventojai. Vietiniai gyventojai noriai informuoja juos apie galimas pavojus, nors ne ką mažiau, o gal ir labiau efektyvu yra kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112.
„Kai rajono mastu koordinuojami veiksmai yra viena, bet šalies mastu – visai kas kitą. Pavyzdžiui į atokų mišką iš kito rajono atvažiuoti gali būti arčiau ir greičiau nei iš to rajono, kuriame miškas. Skambučių centre operatoriai mato ekipažų buvimo vietas, o prireikus skambina tiesiai mums“, – sakė vyriausiasis miškininkas.
Patys miškininkai taip pat telkiasi policijos pareigūnus į pagalbą, nors neretai tenka jų palaukti, bet policiją niekada nebuvo atsisakiusi padėti miškininkams.
Lėšų taupymas, prevencinio mechanizmo didinimas leidžia taupyti biudžetines lėšas, bet pašnekovas sutiko, kad didžiausia nauda gamtai. Net ir pavogtos miško kirtimo atliekos – nestandartinės, lentpjūvėms netinkamos atraižos, naikina miško gyvybę, ekosistemą ir bioįvairovę.
„Paliktą medį ardo grybai, grybus valgo vabzdžiai, jais maitinasi ir uoksuose peri paukščiai. Toks miško gyvenimas“, – pasakojo vyriausiasis Kauno miškų urėdijos miškininkas.
Urėdijos teritorijoje daugiausiai saugomų teritorijų iš visų Lietuvos urėdijų – 9 draustiniai. Jie bendrai sudaro 31 procentą visos urėdijos ploto. Tarp jų du ichtiologiniai draustiniai, į kurių siaurus upelius neršti grįžta upėtakiai ir kitos lašišinės žuvys.
Panašu, kad žeberklaujančius brakonierius gaudantys inspektoriai tuo pačiu prižvelgs ir miškininkų plotus.
„Vienu ypu sprendžiasi daug problemų. Ne tik mažėja ekipažų skaičius ir vienas kito nebedubliuojame“, – sakė J. Jermalavičius.