Šioje nepaprasto grožio apie 60 km ilgio upės atkarpoje, kur Nemunas padaro keliolika kilpų, yra viena įdomiausių vietų kraštovaizdžio mylėtojams ir biologinės įvairovės prasme vienos turtingiausių sengirių visoje Europoje.
Ką reikėtų pamatyti Nemuno kilpų regioniniame parke, kaip reikia elgtis jame ir kaip galima prisidėti prie jo išlikimo, klestėjimo ir buvimo patraukliu lankytojams?
Nemuno kilpų regioniniame parke yra įrengti keturi pažintiniai takai. Du iš jų nepaprastai įdomūs – Kunigaikščių ąžuolų alėja yra pietinėje Punios šilo dalyje, kairiajame Nemuno krante, Aplink jį auga natūraliai susiformavusi senų ąžuolų alėja.
Pačios Nemuno kilpos yra neįtikėtinas darinys mūsų kraštuose. Didžiųjų Nemuno Kilpų susidarymui didžiausią ir pagrindinę įtaką turi apačioje tūnantys tektoniniai lūžiai. Bet be jo yra ir kitų geologinio ir kraštovaizdžio vertybių.
Škėvonių pažintinis gamtos takas leidžia pamatyti gubrį. Gūbrys – „sala“ sausumoje, o atragis – sausumos iškilimas, primenantis pusiasalį. Unikalus Škėvonių gūbrys tyso lyg milžiniškas krokodilas beveik 3 km. Siauriausioje vietoje jo plotis mažiau nei 100 m, o plačiausioje – kiek daugiau kaip 400 m. Ant saulės glostomos gūbrio keteros ir šlaitų gausu retų ir labai vertingų augalų.
Toje vietoje, kur Nemuno vandenys intensyviai ardė gūbrio šlaitą, susiformavo 33 m aukščio ir daugiau nei pusės kilometro ilgio atodanga. Škėvonių atodanga įrašyta į vertingiausių Šiaurės Vakarų Europos geologinių objektų sąrašą. Atodangoje ryškūs dviejų paskutiniųjų ledynmečių ir tarpledynmečių nuogulų sluoksniai. Atodanga išvaizdi, tačiau geriausia ja grožėtis plaukiant Nemunu arba nuo kito upės kranto, Giraitiškės poilsiavietės. Ant pačios atodangos įrengta regykla, nuo kurios atsiveria įspūdingi Nemuno ir jo slėnio vaizdai.
Be Škėvonių regyklos parke dar keturios aplankymo vertos apžvalgos aikštelės. Vienoje jų – ties Nemuno salomis, galima susipažinti su salose gyvenančiais paukščiais. Jose įsikūrusios vienos didžiausių Lietuvoje mažųjų ir upinių žuvėdrų kolonijos.
Nemuno kilpų regioniniame parke yra rasta 3150 rūšių, iš jų 189 įrašytos į Raudonąją knygą:
Pagal biologinę įvairovę Nemuno kilpų regioninis parkas yra viena turtingiausių saugomų teritorijų Lietuvoje. Tą nulemia išlikę nemaži sengirių plotai, miškuose likę neištiesinti upeliai, natūralūs Nemuno slėnio šlaitai su gausiomis griovomis, natūraliai besiformuojančios Nemuno salos.
Savaime aišku, kad kur nori ir kaip nori elgtis negali. Svarbu nenukrypti nuo pažintinių takų, o laužus kurti galima tik stovyklavietėse, kur laužavietės specialiai įrengtos ir pažymėtos.
Nuo 2015 m. gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvestas valstybinių parkų lankytojo bilietas.
Visos surinktos lėšos skiriamos tam, kad saugomose teritorijose būtų sutvarkytos rekreacinės, lankomos vietos, pažintiniai takai, kad stovyklavietėse nebūtų šiukšlių, informacinių stendų atnaujinimui, taip pat švietėjiškai gamtosauginei veiklai vykdyti – lankstinukams, gamtos maršrutų aprašymams, gamtos pamokoms.
Vienkartinis lankytojo bilietas (5 dienoms) lankytis viename valstybiniame parke kainuoja 1 eurą, mėnesio bilietas lankytis – 5 eurus. Visų (4 nacionalinių ir 28 regioninių) valstybinių parkų vieno mėnesio lankytojo bilietas kainuoja 10 eurų, o metinis bilietas kainuoja 20 eurų. Vienerių metų visų minėtų valstybinių parkų šeimos lankytojo bilietas kainuoja 25 eurus.