Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys įsitikinęs, kad nereikia skubėti laidoti gražių vasaros atostogų vilčių – situacija nėra tragiška ir ištaisoma.
„Nereikia būti pesimistams. Feliksas nebuvo toks, kad sukeltų ekstremalią situaciją. Padariniai nėra tokie tragiški, kokie atrodė pirmosiomis dienomis po audros. Taip pajūrys atrodo po kiekvienos didesnės audros, o ši nei Anatolijui, nei Ervinui net neprilygo“, – kalbėjo L. Budrys.
Karaliaučiaus srityje esantis Sembos pusiasalis tūkstančius metu savo smėliu maitino šiaurinę Baltijos pakrantę. Šiaurės kryptimis judančios srovės tūkstantmečius nešė smėlį, suformavo Neringą, kopas.
Mūsų dienomis ten smėlis jau pasibaigęs, tad natūraliai paplūdimiai beveik nepasipildo smėliu. Dešimtmetį vykdomi specialūs krantotvarkos darbai, kurių kokybę ir naudą padėjo įvertinti šis uraganas.
„Iš vienos pusės tai buvo tarsi egzaminas, tarsi patikrinimas tų krantotvarkos priemonių, kurias vykdėme paskutinį dešimtmetį. Bendras pažymys yra geras, o kad išlaidų patirsime yra natūralu. Visais laikais tokios galios vėjas pridaro nuostolių ir energetikams, ir miškininkams ir gyventojams. Tiesiog krantai buvo pirma auka uragano kelyje“, – kalbėjo L. Budrys.
Praėjus mėnesiui nuo audros pakrantė vis dar atrodo liūdnai: nupjautos kopos, siauri paplūdimiai. Anot vyriausiojo specialisto, toks vaizdas ilgai neturėtų būti matomas.
„Sakyti, kad mes niekada neturėsime tokių krantų, nenoriu. Nenoriu būti pesimistas. Dabar dar tiksliai negalima pasakyti, kiek nuplauta smėlio ir kiek mums tai kainuos pinigais, bet jau greitai galėsime. Kai nurims audros, normalizuosis jūros vandens lygis, Geografijos instituto mokslininkai atliks matavimus ir aiškiai galės pasakyti visus nuostolius, kuriuos patyrė gamta ir žmonės“, – pasakojo L. Budrys.
Prie krantotvarkos darbų anksčiau prisidėjęs L. Budrys teigė, kad ten, kur jie buvo atliekami atsakingai, didžiulės žalos pavyko išvengti.
„Pagrindiniame mūsų paplūdimyje – Palangos centriniame, nuplovė nemažai smėlio, bet jis tam ir buvo skirtas. Smėlis atliko savo funkciją, o ir dingo ne visas. Dalis jo nukeliavo į priekrantę ir padengė morenos sluoksnį. Jūra po truputį jį sugrąžins atgal į paplūdimius ir tuo pačiu pati juos atstatys. Nebebus nei nuplautų kopų, nei susiaurėjusių paplūdimių vaizdo. Gal tokių plačių paplūdimių po 120 metrų, kokius turėjome pernai, ir nebeturėsime, bet jie tikrai nebus ir po 20“, – sakė vyriausiasis specialistas.
Nors dar nėra aišku, kiek reikės privežti papildomo smėlio į paplūdimius, bet jau dabar krantotvarkininkams aišku, kokius kitus darbus reikės atlikti.
„Reikės atskirus ruožus iš naujo išpinti žabtvorėmis, apdėti klojiniais, atstatyti nuneštus laiptus per kopas. Tai kainuos ir aš nekalbu apie tolimesnę krantų tvarkymo programą“, – sakė L. Budrys.
Žabais išpinti kopas ir taip jas apsaugoti nuo erozijos nėra labai sudėtinga ir brangu. Kitas reikalas privežti šimtus tonų smėlio, o ypač jei reikės jį kasti ties Juodkrante jūroje esančioje santalkoje.
„Nereikia girtis, kad vykdant krantotvarkos darbus viskas buvo sutvarkyta ir pasiruošta, bet tuose paplūdimiuose, kalbu apie Klaipėdos savivaldybės teritoriją, kurioje nebuvo imtasi papildomos apsaugos ir jautėsi smėlio deficitas, padariniai ir nuostoliai didesni nei kitur. Gali būti, kad reikės ir vėl organizuoti smėlio kasimą iš jūros“, – sakė vyriausiasis specialistas.