„Medis yra didelis medžiagų ir energijos depozitas. Aplinkos struktūros požiūriu - sudėtingas trimatis erdvinis vienetas, kuris yra tinkama buveinė daugeliui kitų organizmų, todėl medžių pašalinimas iš ekosistemos nepraeina be pasekmių. Jų mes galime nepastebėti, bet jos neišvengiamos“, – pasakojo Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doc. dr. Alius Ulevičius.
Anot pašnekovo, kita vertus, medžiai natūraliai žūsta ir suyra, o ši „paskutinė kelionė“ palaiko didelę ir svarbią dalį ekosistemos – būtent organinės medžiagos skaidymo.
„Tačiau su viena sąlyga – medžiai neturi būti „išimami“ iš ekosistemos. Žmonių palaikomose ekosistemose medžių pašalinimas yra eilinis trikdymo veiksnys, palaikantis ekosistemą pionierinėje kaitos stadijoje“, - kalbėjo nuo vaikystės gamta besidomintis A. Ulevičius.
A. Ulevičius pabrėžė, jog parkai – visų pirma yra rekreacijos objektai ir tik po to ekosistemos. Todėl prioritetas juose teikiamas žmonių poreikiams.
„Tą visada reikia prisiminti, kuomet kalbame apie poveikį bioįvairovei. Žinoma, tokiose antropogeninėse ekosistemose gyvena visa eilė prisitaikiusių rūšių, todėl kuo didesnės jų įvairovės palaikymas susijęs su atitinkamu žinių lygiu apie šių rūšių ekologiją. Bendras reikalavimas – reikėtų siekti gerinti šių rūšių gyvenimo sąlygas“, - pasakojo pašnekovas.
„Žymi dalis tokių rūšių yra susijusios su medžiais, todėl medžių parkuose, be abejonės, turėtų būti“, - pridūrė jis.
Minėtas suoliukas Bernardinų sode, nėra eilinis. Jame gyvena patys įvairiausi vabalai, pastaruosius lesa smulkūs paukščiai. Čia pat, sode, kartais galima išvysti ir ratus sukančius plėšriuosius paukščius.
Pasak doc. dr. A. Ulevičiaus, nors tai ir menka buveinė, bet vis dėlto buveinė tam tikriems organizmams, ir tiems, kas pastaraisiais minta. Taigi, ekosistemos požiūriu tai yra geriau, negu mediena apskritai būtų pašalinta.
„Na, gamta tiesiog stengiasi suskaidyti organinę medžiagą ir ją grąžinti į medžiagų ir energijos apykaitą.“, - mintimis dalijosi ekologas.
Paliekami seni medžiai mieste turtina biologinę įvairovę. Puvėsiai yra puiki terpė tūkstančiams vabzdžių, kurie tampa maisto grandinės dalimi kitiems gyvūnams.
„Su sąlyga, kad seni medžiai nekelia pavojaus žmonėms, neprieštarauja jų estetiniams ir rekreaciniams poreikiams. Tai nereiškia, kad aš nusistatęs prieš bioįvairovę žmonių buveinėse. Tiesiog turi būti vykdoma labai kvalifikuota antropogeniškai transformuotų ekosistemų vadyba optimizuojant bioįvairovę“, - pabrėžė jis.
Anot mokslininko, turime imtis priemonių tam, kad būtų kuo labiau išsaugota biologinė įvairovė.
„Pagrindinė nuostata – buveinių įvairovės palaikymas. Tai galioja ne tik žmonių buveinėse, bet ir gamtoje. Gamta tai sprendžia natūraliai trikdydama buveines. Parkuose net ir nedidelė medžių ar krūmų grupė, apsupta išdailintos vejos, didina bioįvairovę. Gamta visada siekia atstatyti balansą ekosistemoje, nežiūrint kaip stipriai jis yra pažeistas“, - teigė gamtininkas.