Išnaudodami švelnesnį klimatą, nebesibaimindami kur nors Kaspijoje įprastų priešų, ar stumdami savo silpnesnius vietinius giminaičius jie tiesiog suklesti. Lietuvoje invazinių rūšių galima rasti beveik kiekvienoje gamtos terpėje – miškuose, pievose, vandenyse ir kartais net danguje.

Lietuvoje oficialiai patvirtintos 39 invazinės rūšys, nors prieš 11 metų jų tebuvo 16. 20 iš jų yra gyvūnai: mangutas, kanadinė audinė, ondatra, paprastasis meškėnas, pilkoji žiurkė, kanadinė berniklė, amerikinis balinis vėžlys, raštuotasis vėžlys, nuodegulinis grundalas, rainuotasis vėžys, žymėtasis vėžys, apželtakojis krabas, pietinė vijasraigė, ispaninis smalžys, dreisena, jūros gilė, kietašarvė šoniplauka, ežerinė mizidė ir spygliuotoji vandens blusa.

Kiekvienas jų daro savo įtaką, jei vienų žala nėra labai didelė, tai kitų saugotis reikia ne tik augalų rūšims, bet ir žmonėms. Pateikiame pavojingiausius jų.

Mangutas – labiau kaip usūrinis šuo žinomas gyvūnas Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 1948 metais. Vislus, lengvai migruojantis gyvūnas didžiausią grėsmę kelia vietinėms lapėms ir barsukams. Ir ne tik dėl to, kad pats savo urvų nekasa, o užima svetimus. Usūriniai šunys platina tarp gyvūnų ligas – pasiutligę, niežus. Medžiojamas yra visus metus.

Kanadinė audinė – mielas ir gražus žvėrelis nėra toks nekaltas. Dėl kailio fermose augintos kanadinės audinės buvo neteisingai indoktrinuotos ir Lietuvoje. Jos ne tik negrįžtamai išstūmė čia natūraliai gyvenusias europines audines, bet kelia grėsmę ir paukščiams. Esant didelei kanadinių audinių gausai, nuo jų dažnai nukenčia vandens paukščiai, kartais audinės išžudo ištisas perinčių kirų, žuvėdrų kolonijas. Lietuvoje medžiojama visus metus.

Nuodegulinis grundalas – viena naujausių invazinių rūšių Lietuvoje. Labai vislus mūsų kraštuose. Minta žuvų ikrais ir taip naikina žuvingas Kuršių marių perspektyvas. Netiesiogiai naikina ir paukščius. Išėsdamos moliuskus, jos stumia mūsų pakrantėje žiemojančias retas ir vertingas paukščių rūšis gilyn į jūrą. Kovodami su jūros vėjais ir bangomis, ten pražūva daugybė paukščių. Galima susižvejoti neribotą kiekį grundalų, vykdomos įvairios akcijos ir grundalų žvejybos konkursai.

Rainuotasis ir žymėtasis vėžys – smarkiai konkuruoja su kitomis vėžių rūšimis, o ypač vietinėmis. Ilgainiui pastarąsias išstumia, o jų išnaikinti beveik neįmanoma. Šiuos parazitinius vėžius galima gaudyti visais įmanomais būdais, ištisus metus. Griežtai draudžiama perkėlinėti į kitus vandens telkinius.

Paprastasis meškėnas – ten, kur atsiranda šis gyvūnas, kitos rūšys pasitraukia. Jam nėra neperbrendamos upės, medžio, į kurį neįliptų ir paukščių kiaušinių, kurių nenorėtų suėsti. Lengvai prisitaiko prie pakitusių sąlygų. Jis vis daugiau pastebimas jautriuose Kuršių nerijos miškuose.

Kanadinė berniklė – ši žąsinių paukščių būrio atstovė kelia pavojų mūsų vietinėms žąsims, nes gali kryžmintis su visomis kitomis žąsimis. Pačios berniklės ir jų palikuonys ima stumti vietinius paukščius, kurie gali ir išnykti. Kasmet Europoje sumedžiojama daugiau kaip 64 tūkstančiai kanadinių berniklių, bet tai jų plitimo nesustabdo. Lietuvoje jos peri retai.