Mokslininkai žvejams pranešė gerų žinių. Sustabdžius verslinę žvejybą ir tikslingai vykdant įžuvinimą pradėjo atsikurti žuvų populiacijos. Vis dėlto, kad patys žvejai lengvai neišgaudytų žuvies, reikėjo imtis priemonių. Žiemą aptingusios lydekos it bitės prie medaus puola masalus, kuriems naudojamas gyvos žuvelės, todėl toks žvejybos būdas draudžiamas nuo sausio 1 iki balandžio 20 dienos.
Dalis žvejų piknaudžiaudavo nedidele gresiančia atsakomybe, tad Aplinkos ministerija inicijavo baudų padidinimą 10 kartų už pažeidimus neleistinu laiku žvejojant su gyva žuvele.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Darius Liepis pasakojo, kad tai yra vienas dažniausių pažeidimų šiandien tikrinant žvejus.
„Sutinkame tokių gan daug. Vien šiandien sugavome du tokius žvejus. Dažniausiai įkliūva žmonės iš atokesnių kaimų, kurie nesinaudoja internetu ir nežinojo apie padidėjusias baudas. Be abejo, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kiti būna gudrauja ir meluoja, kad žvejojo vėgėles ar panašiai“, – pasakojo D. Liepis.
Anot jo, kasmet tokių gudrautojų pasitaiko vis daugiau.
„Pasikeitė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir dabar žvejoti gyva žuvele jau yra sunkesnis pažeidimas. Už jį taikoma atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 3 dalį. Seniau bauda už tokį žvejybos būdą tebūdavo nuo 25 iki 200 litų, todėl žmonės tuo naudodavosi masiškai ir taip gaudydavo lydekas. Nuo sausio 10 dienos bauda jau siekia nuo 115 iki 289 eurų. Taip pat gresia pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas“, – sakė vyriausiasis specialistas.
Pažeidėjai turėtų džiaugtis ir dėkoti, jei juos pričiumpa dar iki pagaunant kokią lydeką, nes kitaip gali tekti atverti piniginę plačiau.
„Būna, kad pakliūna žmonės su gyva žuvele ir dar pagavę neleistino dydžio lydekaites po 200-300 g. Tada jau pradeda save keikti, kodėl iš viso sugalvojo eiti žvejoti, nes bauda ir žala gamtai susidaro didelė – apie 1000 litų. Bet tai – puiki priemonė atbaidyti kitus nuo tokių pažeidimų, nes labai greitai sužino ir draugai, ir kaimynai“, – kalbėjo vyriausiasis specialistas.
Tokią išvadą D. Liepis daro dėl to, kad visų pažeidimų bendrai paėmus labai sumažėjo, bet dar ne visi žvejai išmoko kitą taisyklę – visi ant ledo lipantys žvejai turi turėti smaigus, kurie pagelbėtų įlūžus.
„Reikia neužmiršti smaigų. Būna komiškų situacijų. Paprašome parodyti smaigus, o žvejys juos ištraukia iš dėžės gilumos. Bausti jo negalime, nes turi, bet iš jų jokios naudos. Juos reikia turėti pasikabinus ant kaklo būtent dėl saugumo ir nesvarbu, kad ledas gali atrodyti storas“, – sakė D. Liepis.
Inspektorius pasidžiaugė ir tuo, kad pats gali jaustis saugiau.
„Gavome naujų labai gerų kostiumų. Vieni kvėpuojantys ir šilti, o kiti – neskęstantys. Šie buvo tikrai reikalingi. Yra tekę vytis ne vieną pažeidėją plonu ledu. Bėgi, viskas aplinkui banguoja. Tikrai nesijauti labai saugiai. Dabar visai kitaip“, – sakė. D. Liepis.