„Mes pajuokaujame, kad visą Lietuvą norime paversti „Žvejybos rojumi“, bet širdyje tikiu, kad tai įmanoma. Toks ir yra mūsų tikslas. Tokius projektus galime paremti patys iš savo šaltinių, smarkiai prisideda ir žvejai mėgėjai, kurie už leidimus žvejoti sumoka milijonus. Darysime viską, kad tie pinigai ir būtų skiriami vandens telkiniams“, – kalbėjo Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
„Žvejybos rojus“ – išskirtinė vieta Lietuvoje. Žvejai ten gali tikėtis geresnių laimikių, nes įžuvinimas kelis metus jau buvo vykdomas intensyviau, į tuos vandens telkinius pro padidinamąjį stiklą žiūrėjo ir vietiniai gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai. Visgi, manais žvejai taip pat turės aukoti savo senus įpročius – „Žvejybos rojuje“ galios „pagavai-paleisk“ principas ir parsinešti namo meškeriotojai galės ribotą skaičių žuvų.
„Ne vien tik įžuviname telkinius. Imamės ir kitų priemonių lygiagrečiai. Švietimas gali daug ką. Žinomas žvejys Paulius Korsakas pasakojo, kad jį džiugina jauni žvejai, kurie į vandenį švysteli visą kibirą žuvies. Seni žvejai griebiasi už galvos, o jis šypsosi. Žmonės išleidžia šimtus eurų įrangai, valtims, kelionėms, tad tikrai gali nusipirkti žuvies. Žvejyba tampa vis geresniu laiko leidimo būdu ir manau, kad „pagavai-paleisk“ principas čia labai gerai suveiks“, – pasakojo ministras.
Nuo pavasario šiuose rajonuose galioja visai kitos žvejybos taisyklės nei likusioje Lietuvos teritorijoje.Vienuose ežeruose griežtai galios „pagavai-paleisk“ principas visam laimikiui. Kitose ežeruose bus apribotas sugaunamos žuvies skaičius. Prioritetas bus teikiamas plėšriosioms žuvims, tad greičiausiai labiausiai ribojamas bus pagaunamų lydekų skaičius, o kituose ežeruose bus draudžiama pasiimti su savimi karpius, kurie natūraliai nesidaugina šaltuose Lietuvos ežeruose.
K. Trečiokas įsitikinęs, kad vien įžuvininti ir pasitikėti žvejais mėgėjais neužteks. Kuriant naujus „Žvejybos rojus“, reikės skirti dėmesį daugybei detalių.
„Tęsime vandens telkinių įžuvinimą ir plėsime šią idėją. Į pirmąjį mūsų kvietimą kurti rojų atsiliepė virš 20 rajonų. Greitu laiku gali būti du, trys ar net keturi nauji telkiniai kituose regionuose. Tikiu, kad sutvarkius kontrolę atsistatys žuvų ištekliai natūraliai. Verslinė žvejyba paliko daugybę nustekentų ežerų. Yra tokių, kurių hektare randama vos kilogramas žuvies. Pamatęs duomenis maniau, kad įsivėlė klaida, turėjo būti parašyta tona“, – sakė K. Trečiokas.
Jei verslininkai ir turėjo pasitraukti iš vidaus vandens telkinių, tai brakonieriai niekur nedingo.
„Rojams reikia sudaryti sąlygas – saugoti nuo brakonierių, nuo cheminio užterštumo, įžuvinti. „Žvejybos rojaus“ įžuvinimui skyrėmė pusantro milijono litų. Aišku, reikia tartis ir su mokslininkais. „Žvejybos rojuje“ pakeitėme įžuvinimo technologiją. Įžuvinome ne mailiumi, bet paaugintomis žuvelėmis, kurių daugiau išgyvena ir plėšrūnai neišgaudo taip greitai. Žvejai yra patenkinti, kalba, kad žuvies daugėja, o brakonierių mažėja“, – sakė K. Trečiokas.