Ilgą laiką niūriai stovintys pastatai-vaiduokliai tikrai neprideda žavesio kraštovaizdžiui. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Valiulis, paklaustas pagal ką vertinami apleisti statiniai, teigė, jog yra keletas svarbiausių kriterijų.
„Likviduotini objektai griaunami visų pirma atsižvelgiant į statiniui likviduoti būtinų procedūrinių dokumentų parengtumą“, – pabrėžė pašnekovas.
Taip pat didelis dėmesys kreipiamas į apleisto statinio būklę: pavojingumą žmonių gyvybei.
„Kiti bendrieji principai, į kuriuos atsižvelgiama, yra objekto vizualinės taršos aktualumas bei nebenaudojamų statinių likvidavimo kompleksiškumas“, – teigė vyriausiasis specialistas.
Begriūnantys statiniai jau nuo seno daro didelę įtaką mus supančiai aplinkai. Problemos aktualumas nemažėja. Tokio pobūdžio griuvenos ne tik bado akis, o ir kelia grėsmę, kuomet pastaruosiuose kyla gaisrai dėl aplaidaus benamių, ieškančių juose prieglobsčio, elgesio. Šie rizikuoja tiek savo, tiek kaimynų saugumu.
„Politinės ir po jų sekusios ekonominės reformos, pradėtos vykdyti prieš 20 metų, iš esmės pakeitė visuomenės sanklodą, nuosavybės formas, ekonominius santykius, ūkininkavimo sistemą. Dėl minėtų priežasčių šalies teritorijoje liko tūkstančiai nenaudojamų, tinkamai neprižiūrimų bei naujai paskirčiai nepritaikytų statinių, karjerų ir kitų pažeistų teritorijų, žalojančių kraštovaizdį“, – akcentavo pašnekovas.
Anot VSTT Projektų valdymo skyriaus vyr. specialisto R. Valiulio, nacionaliniai ir regioniniai parkai įsteigti siekiant ne vien tik išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, bet ir sudaryti sąlygas rekreacijai.
„Šie statiniai ir kiti objektai vizualiai teršia Lietuvos saugomų teritorijų kraštovaizdį, menkina jo patrauklumą, o tuo pačiu ir mažina potencialias galimybes pritaikyti įvairias saugomas teritorijas lankymui, pažintinio ir kitokių rūšių turizmo plėtrai“, – kalbėjo jis.
Įvairiuose nacionaliniuose, regioniniuose parkuose ir draustiniuose kasmet daugėja lankytojų, deja, agresyvios liekanos ir vizualinė kraštovaizdžio tarša menkina rekreacinius resursus.
„Taip pat kaip jau minėjau, daugeliu atveju apleisti statiniai kelia pavojų ir žmonių gyvybei“, – akcentavo pašnekovas.
Aplinkos darkymo problema ryški ne tik miesto, o ir kaimo kraštovaizdyje.
Anot specialisto, pagrindiniai reikalavimai siekiant nugriauti apleistus pastatus, sukiužusias fermas yra tokie, kad statinys būtų aptinkamas saugomoje teritorijoje ir būtų baigtos visos pastato-vaiduoklio pripažinimo bešeimininkiu teisinės procedūros, t.y. jis būtų perduotas į savivaldybės balansą.
Taigi, leidimas likviduoti bešeimininkius statinius yra nereikalingas.
„Leidimas yra reikalingas norint nugriauti ypatingą statinį. Siekiant likviduoti neypatingą arba nesudėtingą objektą, tereikia gauti pritarimą griovimo aprašui“, – patikslino R. Valiulis.