Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai pirmadienio pavakarę surengė neeilinį patikrinimą Trakuose poilsiautojų nugultose ežerų pakrantėse. Pareigūnai aptiko du žvejo mėgėjo bilietų neturinčius, bet meškeriojančius asmenis ir nubaudė tris per arti vandens pastatytų automobilių šeimininkus.
Inspektoriai dar prieš reido pradžią sutiko – daug pažeidėjų nepavyks rasti karštą pirmadienio vakarą, o brakonieriai renkasi atokesnes vietas. Tačiau, pasak inspektorių, poilsiautojai turi žinoti, kad gali būti patikrinti ir pačiu netikėčiausiu laiku.
Opiausia poilsiautojų keliama problema gamtai ir kitiems poilsiautojams – šiukšlės. Jei seniūnijai priklausančiose ar privačiose poilsiavietėse poilsiautojų paliekamos šiukšlės surenkamos – bešeimininkėje žemėje neatsakingi poilsiautojai nesikuklina palikti šiukšlių po savęs ar kūrenti nelegalių laužų.
Laikinai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovo pareigas einantis Juozas Dautartas teigė, kad šiukšlinimo problema nors ir mažėja, bet išlieka skaudi.
„Šiukšlių prie vandens telkinių randame mažiau nei ankstesniais metais, bet jų vis tiek labai daug. Pagrindinė to problema ne tame, kad nebūtų konteinerių, tačiau trūksta poilsiavimo kultūros. Daug keliauju po užsienį, Skandinaviją – ten nėra tokio klausimo, ar galima palikti šiukšles po savęs“, – pasakojo J. Dautartas.
Nors stambios atliekos – padangos, namų apyvokos įrengimai perdirbti priimami nemokamai, anot J. Dautarto, žmonės veždavo ir veža jas į paprastas stovėjimo aikšteles šalia Trakų ežeryno.
Kita problema, su kuria nuolat turi kovoti gyvosios gamtos inspektoriai – neleistinas automobilių statymas šalia vandens. Neužtenka išlaikyti reikalaujamo atstumo iki vandens telkinio. Automobilio palikti bet kur ant pievos negalima. Automobilį reikia statyti tam pritaikytoje aikštelėje arba šalikelėje.
Vandens telkinio apsauginėje juostoje automobilius pastačiusiųjų laukia baudos nuo 100 ik 500 litų.
Vilniaus Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Egidijus Kirkliauskas teigė, kad poilsiautojai mėgsta statytis automobilius vos ne pakrantėje, ir paskui jie stebisi, iš kur tos baudos. Tačiau automobiliai nėra tokie nekalti.
„Automobiliai yra mobilūs taršos šaltiniai. Į aplinką iš jų gali patekti įvairios kenksmingos medžiagos, todėl privalu laikytis tam tikro atstumo“, – kalbėjo vyresnysis specialistas.
Varvantys tepalai ir kitos medžiagos iš ne visai techniškai tvarkingų automobilių netrunka patekti į gruntą, o iš ten į vandenį, kur naikina mikrofauną, moliuskus, teršalai kaupiasi žuvyse. Medžiagos yra neskaidžios ir aplinkoje išlieka ne vienus metus.
Itin skaudi problema būna, kai poilsiautojai neretai dar įsigudrina ir nusiplauti automobilius paežerėje. Tada taršos mastai išauga žymiai daugiau, o taip pat prisideda ir valymo produktų tarša. Iš šampūno ir muilo į aplinką patenka fosfatai, kurie skatina vandens žydėjimą ir prisideda prie deguonies, reikalingos žuvims, suvartojimo ar telkinių apžėlimo
Tačiau inspektoriai nėra beširdžiai. Jeigu jie mato, kad taisykles pažeidė kultūringi, neprisišiukšlinę, negirtaujantys žmonės – jie apsiriboja tiesiog pabarimu ir nurodymu perstatyti automobilį į tinkamą vietą.