„Tai - jūriniai paukščiai. Aišku, galima pamatyti ir vidaus vandenyse – didžiuosiuose ežeruose, Kauno mariose, Metelio ežere, dar kai kur, bet jų mes ten neregistruojame toliau nuo jūros. Jos gyvena šiauriniuose kraštuose, Arkties vandenyne, o peri tundros ežeriukuose. Galima jų rasti ir Norvegijoje. Vasarą jos yra tamsios, o pas mus gražios baltos. Labai puošnūs paukščiai“, – apie dailius sparnuočius pasakojo ornitologas Vytautas Jusys.
Lietuvos priekrantė yra puiki vieta jiems žiemoti. Nors mums lietuviškos žiemos atrodo žvarbios, bet ledinės antys atskrenda iš daug atšiauresnių kraštų, kur visos stichijos galingesnės, o ir temperatūros žymiai žemesnės.
Antys lengvai pasineria ir į keliasdešimties metrų gylį, kur minta įvairiais moliuskais ir žuvimis, tad turi visas sąlygas čia peržiemoti.
Ventės rago ornitologinės stoties viršininkas per savo karjerą sužiedavo ir užregistravo šimtus šių paukščių. Jis yra pasaulio rekordininkas šioje srityje. Per 30 darbo metų Ventės rage, jis sužiedavo daugiau kaip 500 000 paukščių. Už jį daugiau paukščių sužiedavęs yra tik jo pirmtakas Ventėje Leonas Jezerskas.
Ornitologas tiek mažai ledinių ančių dar nebuvo matęs.
„Seniau jų būdavo tūkstančiais net prie Palangos tilto. Dabar kažin ar kelis šimtus pamatysi. Prie Palangos tilto ir savo žiemaviečių jos žūva masiškai. Įsipainioja į žvejų tinklus ir nuskęsta“, – kalbėjo V. Jusys.
Mokslininkai, remdamiesi tyrimais, paskaičiavo, kad pasaulyje kiekvienais metais žvejų tinkluose pražūva po 400 000 paukščių. Žinant kokiu tankumu apraizgyta Lietuvos pakrantė ir kokia ledinė antis yra puiki nardytoja, išgyvenimo šansai per žiemą šiuose kraštuose joms smarkiai mažėja.
Besidairydama moliuskų ir vėžiagyvių dažnai ledinė antis paneria į 20 ir daugiau metrų gylį. Dienos metu ji daugiau laiko praleidžia po vandeniu nei jo paviršiuje. Ten ir tyko didžiausi pavojai.
Paprastai tinklai gaminami iš plono nailoninio valo, kas daro juos praktiškai nematomais po vandeniu. Todėl nenuostabu, kad jie tokie pavojingi nardantiems vandens paukščiams, kurie įsipainioja ir paprasčiausiai paskęsta po vandeniu besivaikydami grobį.
Vis dėlto, yra ir šviesos tunelio gale. Tarptautiniais susitarimais Lietuva įpareigota apsaugoti vandens paukščius nuo žūties tinkluose. Tyrimus šiuo metu daro Lietuvos ornitologijos draugija.
Ornitologai renka duomenis, kokiose priekrantės vietose ir kokiu laiku žūva daugiausiai paukščių. Vėliau bus ieškomi praktiniai sprendimai.
Taip pat neseniai atrastos naujos užuovėjos jūriniams paukščiams. Prie Lietuvos pakrantės atrastas unikalus rifas. 20-30 metrų gylyje esančios akmeningos sankaupos sukuria buveinę paprastai nelabai gyvybei svetingoje Baltijoje.
Rifuose glaudžiasi ir veisiasi žuvys ir moliuskai, kurie tampa maisto šaltiniu vandens paukščiams.
Dabar dedamos pastangos, kad per šiuos rifus nesidriektų laivų maršrutai, dėl kurių ledinės antys ir kiti paukščiai turi keisti savo vietą ir eikvoti energiją.
