Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė pasakojo, kad pagrindinis plėšrūnų užsiėmimas dabar yra kailio keitimas.
„Kuo skiriasi plėšrūnai nuo kitų gyvūnų? Vasarą jie numeta kailį ir svorio. Pavyzdžiui, didžiosios katės, kaip ir naminiai katinai nujaučia ateinančią žiemą ir, jei reikia, užsiaugina ir storesnį kailį“, – kalbėjo vedėja.
Daugumai lietuvių tokia vasara, kokia yra dabar, nėra pati laukiamiausia. Atslenkančios vėsaus oro masės, dideli vėjai neleidžia pilnai mėgautis vasaros teikiamais malonumais, bet kažkam mes taip pat esame Pietų kraštai. Kai kuriems zoologijos sode esantiems gyvūnams tai tikra atgaiva.
„Vasarą nelaisvėje gyvūnams yra sunkiau. Dauguma mūsų kačių yra Sibiro gyventojos – snieginiai leopardai, Amūro tigrai, taip pat turime ir arktinių vilkų. Jie jaučia diskomfortą, jiems karšta, dingsta apetitas“, – pasakojo A. Grėbliauskienė.
Kaune įsikūręs zoologijos sodas turi bene turtingiausią Amūro tigrų veisimo istoriją ir patirtį. Po visą Europą paskleidęs savo užaugintus Amūrinius tigrus, greitai galės jiems palengvinti gyvenimą.
„Šiaurės gyvūnams būtinai reikia duoti šalto vandens. Jį pakeičiame kelis kartus per dieną. Po renovacijos tigrai turės baseinus, kuriuose galės nardyti. Dabar tik daryti fontanus ir laistyti gruntą galime. Katės bijo vandens, bet vasarą tą baimę įveikia“, – sakė skyriaus vedėja.
Nėra lengva ir kitiems plėšrūnams – vilkams.
„Vikė, kai karšta, lenda į pavėsį, bet arktiniams vilkams to neužtenka. Vasara jų gimtinėje trunka mėnesį. Gegužę dar laikosi 20 laipsnių šalčio pagal Celsijų, o rugsėjį jau prasideda pūgos. Jie dieną naktį lakioja. Per karščius fontanus jiems paliekame dieną-naktį įjungtus. Gerai, kad zoologijos sode daug senų ir didelių medžių. Atsiranda pavėsis, drėgmė geriau laikosi“, – kalbėjo A. Grėbliauskienė.
Jei didžiosios katės ir arktiniai vilkai leipsta nuo karščio, kai temperatūra pasiekia 30 laipsnių, tai kiti gyvūnai zoologijos sode tik ir laukia karščių – tai ropliai.
„Mūsų skyriaus gyvūnai yra šaltakraujai ir jie labai priklauso nuo aplinkos. Mes visada labai laukiame vasaros. Visos roplių rūšys kilusios iš šiltų kraštų. Antarktidoje roplių nėra“, – pasakojo šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė.
Anot jos, geidžiamiausia temperatūra yra 25 ir daugiau laipsniai pagal Celsijų.
„Kai atšyla, tai mes kiekvieną šiltą akimirką gaudome ir nešame gyvūnus į lauką. Kai kurie ir dabar jau ten yra ir gyvens iki rudens. Gyvūnui taip daug sveikiau ir jis būna laimingesnis“, – pasakojo skyriaus vedėja.
Tropikariume esančiuose terariumuose galima užtikrinti aukštesnę temperatūrą nei dabar besilaikantys vargani 17 laipsniai, bet nebūtinai dirbtinė šiluma turės pranašumą prieš natūralią.
„Dėl ko savo vaikus vežame į lauką? Kad imuninė sistema atsirastų, išvengtumėme rachito ir panašiai. Tas pats su gyvūnais. Ir močiutės kaime kuo anksčiau stengiasi išvesti viščiukus ir veršelius į lauką. Jokios lempos negali atstoti natūralios šviesos. Tik mūsų gyvūnai nuo naminių skiriasi tuo, kad jiems reikia labai daug šviesos ir šilumos“, – sakė A. Pikūnienė.