Praėjusiais metais patys žvejai nusprendė, kad į projektą įtraukti Aukštaitijos ežerai būtų vadinami „Žvejybos rojumi“. Dabar kūrybingi meškeriotojai savo idėjas gali siūlyti tiesiai Aplinkos ministerijai siųsdami piešinius ar maketus kartu su trumpu pristatymu paštu – A. Jakšto g. 4/9, Vilnius, 01105 (su nuoroda – Gamtos apsaugos skyriui), taip pat el.paštu info@am.lt.
Pateikdami logotipus nurodykite savo vardą, pavardę, amžių, adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kad esant reikalui konkurso organizatoriai galėtų su Jumis susisiekti.
Logotipų konkursas tęsis iki gruodžio 15 d. Logotipo idėjos bus skelbiamos Aplinkos ministerijos „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje.
Konkurso dalyvis ar dalyviai, kurių idėjų pagrindu bus kuriamas logotipas, gaus išskirtinį Aplinkos ministerijos odinį krepšį su dovanomis. Šiuo krepšiu iki šiol apdovanojami tik svariai prie gamtos ir aplinkos apsaugos prisidėję žmonės ir pareigūnai.
Daugiau logotipų rasite čia.
Trauks ne tik žvejus
Primename, kad „Žvejybos rojus“ turi tapti oaze visiems žvejams mėgėjams. Per daug metų žvejai verslininkai, neatsakingi mėgėjai ir brakonieriai smarkiai pažeidė tiek rūšinę pusiausvyrą, tiek apskritai žuvies išteklius Lietuvos ežeruose.
Tikimasi, kad nuosekliai, kryptingai ir gausiai pagal mokslininkų tyrimus vykdant įžuvinimus, šie „Žvejybos rojaus“ ežerai taps patraukliausia vieta ne tik Lietuvos žvejams, bet, savivaldybėms prisidėjus sukurti infrastruktūrą, ir užsienio turistams – ypač poledinės žūklės fanams.
Pavasarį į „Žvejybos rojaus“ vietovių statusą pelniusius vandens telkinius – į Luodžio, Asavo, Sartų ežerus bei Antalieptės marias Zarasų rajone bei Stirnius, Baltuosius Lakajus, Kertuojus, Rudesą, Išnarus, Bebrusus, Galuonus Molėtų rajone buvo paleistą žuvies jauniklių už milijoną litų.
Rudenį šie vandens telkiniai taip pat buvo įžuvinami intensyviau nei visi kiti.
Šie rajonai pasirinkti ne atsitiktinai ir ne dėl to, kad yra labai populiarūs tarp žvejų. Abiems rajonams teko laimėti konkursą, kuriame dalyvavo trečdalis Lietuvos savivaldybių – 22. Abu rajonai geriausiai atitiko visus keliamus kriterijus – vandens telkinių plotą ir įvairovę, esamus žuvų išteklius, gyvosios gamtos apsaugos lygį, projekto įtaką turizmo plėtrai regione, esamą turizmo infrastruktūrą ir atitikimą jo plėtros prioritetams.
Aplinkos ministerija tuo pačiu įsipareigojo nuolat stiprinti ir didinti žuvų išteklių apsaugai nuo brakonierių. Atskirų taisyklių turės laikytis ir žvejai mėgėjai. Jų laimikis bus ribojamas, itin skatinamas „pagavai-paleisk“ principas.
Tikimasi, kad projektui pasiteisinus, jis persikels ir į kitus Lietuvos vandens telkinius. Pirmiausia į Kauno marias, kurios dėl žuvies migracijos, turi gerus duomenis tapti dar vienu „Žvejybos rojumi“.