„Taip, mūsų regionas yra išskirtinis. Turime pakankamai didelių vandens telkinių. Vien Kuršių marios yra didžiulės. Jos – vienintelė vieta, kur dar leidžiama užsiimti versline žvejyba, tad ir darbas mūsų kitoks nei kitur šalyje“, – pradėjo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Vitalis Marozas.
Didžiausias vandens telkinys Lietuvoje teliūskuojantis pašonėje reiškia ir tai, kad būtent Klaipėdos regione kasmet nustatoma daugiausia gyvūnijos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimų – dvigubai daugiau nei kitur.
Šiemet tokio milžiniško skirtumo gali ir nebūti, nes ant Kuršių marių ledo žvejai mėgėjai iš visos Lietuvos neplūsta. Vakaruose ši žiema švelnesnė ir ledo ten paprasčiausiai nėra.
„Kadangi ant marių ledo nėra ir niekas beveik nebando žvejoti gyva žuvele, tai pagrindiniai mūsų darbai yra susiję su stintomis ir stintautojais. Tikriname, ar jie neturi daugiau įrankių nei leidžiama, ar nenaudoja daugiau nei 6 kabliukų. Užsukame ant Palangos tilto, kuris kontrolės prasme yra svarbus objektas“, – pasakojo V. Marozas.
Inspektoriams tenka kontroliuoti ne tik agurkais kvepiančiomis žuvimis sumaniusius pasmaguriauti žmones, bet ir medžiotojus, vandens telkinius žūklei besinuomojančius asmenis, sekti prekybą laukiniais gyvūnais ir augalais, tikrinti voljerus ir aptvarus, nagrinėti administracines bylas ir kontroliuoti žvejus verslininkus.
Nuo šių metų būtent Kuršių marios yra vienintelė vieta, kur dar galima vykdyti tokią veiklą. Nors gamtininkai ir žvejai mėgėjai norėtų išguiti verslininkus ir iš ten, bet to greičiausiai nebus. Pirmiausia dėl to, kad pietinėje marių dalyje tokią pat žvejybą vykdo ir vykdys rusai ir dėl to, kad iš principo Kuršių marios yra tinkamas vandens telkinys tokio tipo veiklai. Joje žuvies užtekti turėtų ir mėgėjams, ir verslininkams.
V. Marozas supranta, kad reikės su žvejais verslininkais dirbti dar ne vienerius metus, tad į jų kontrolę žiūri profesionaliai.
„Viršininku esu jau šešeri metai. Prieš šešis metus būdavo ir konfliktų su verslininkais ir visko. Džiugu, kad kiekvienais metais nustatome vis mažiau pažeidimų. Taisykles susikūrėme kontrolės naudai. Aišku, atsiranda vienų ar kitų verslininkų, kurie padaro pažeidimų. Tokiu atveju mes tuoj surašome protokolus“, – pasakojo inspekcijos viršininkas.
Pažeidimų mažėja ne vien dėl uolaus pareigūnų darbo. Kaip ir žvejai mėgėjai, verslininkai pradeda bijoti rizikuoti pelnais dėl gresiančios atsakomybės.
„Dabar patys verslininkai žino, kokios yra žalos. Sukurtos tokios sąlygos, kad nebeapsimoka sukčiauti ir nusukinėti žuvį. Įdirbis šioje srityje yra toks, kad žvejai verslininkai negali sau leisti pažeidinėti taisyklių“, – pasakojo V. Marozas.