Šiuo klausimu pakalbintas Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijoje dirbantis Vytautas Ribikauskas tvirtina, kad žvėris maitinantys asmenys klaidų daro daug. Jie dažnai nežino arba neatsižvelgia į naujas taisykles, o kartais daro tiesiog nelogiškus dalykus.
„Klaidos dažniausiai yra vis tos pačios ir jų, deja, nemažėja. Net patys medžiotojai laukinius žvėris šeria dideliais kiekiais, maistą jiems palieka tiesiog ant žemės, o ne tam pritaikytose pastogėse. O jei kalbėsime apie mažiau su mišku susijusius asmenis, tai problemos dar didesnės.
Pavyzdžiui, mūsų miškai yra apsupti sodų bendrijų. Jų gyventojai veža obuolius ir pila į kelio kraštą. Atėjusi stirna obuolį ėda, pro šalį važiuoja automobilis – gyvūnas šoka po ratais. Galiausiai dar yra ir vienkartinės akcijos, kai moksleiviai kartą per metus pabarsto žvėrims kruopų, bulvių, kopūstų. Bet juk svarbiausia jaunimą auklėti ir mokyti, kad gyvūnui dažniau maisto reikia ir viskas turi būti daroma atsakingai, vienos akcijos tikrai neužtenka“, – klaidas vardijo gamtininkas.
Dar vienas aspektas – žala gamtai. Specialistas tvirtina, kad reikia žvėrims parinkti tinkamą ėdalą, jį normuoti, palikti tinkamose vietose. Nesilaikant šių taisyklių ne tiek padedama, kiek kenkiama gamtai.
„Reikia žinoti, kad pastaruoju metu dėl Lietuvoje plintančio afrikinio kiaulių maro, veterinarai uždraudė šerti šernus. Natūraliais pašarais – šakniavaisiais, įvairiais grūdais, grūdų atliekomis – šernus galima vilioti tik tykojimo medžioklėse prie žvėrių tykojimo bokštelių. Elninius žvėris galima šerti šienu, lapuočių medžių ir krūmų šluotelėmis.
Veterinarinė tarnyba griežtai draudžia žvėris šerti bet kokiomis maisto atliekomis ar pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Dar vienas svarbus prašymas – maistas turi būti paliekamas tik specialiai pritaikytose šėryklose, kur jis yra uždengtas nuo kritulių.
Jei nesilaikoma šio nurodymo ir pašaro normavimo, jis genda, pūva, net su žvėrių mėšlu susimaišo. Taip labai teršiamas miškas: pasklinda dvokas, yra didelė ligų plitimo galimybė. Galiausiai reikia suvokti, kad šėrimo vietos po šaltojo sezono turi būti sutvarkytos – reikalinga dezinfekcija, likučiai turi būti užkasti“, – problemas akcentavo V. Ribikauskas.
Paklaustas apie minėtųjų problemų sprendimo būdus, specialistas sakė lengvų ir greitų kelių nematąs. Svarbiausia, kad žmonės priimtų jiems teikiamą informaciją ir suvoktų, jog tinkamas elgesys yra svarbus ne tik gamtai, bet ir jų pačių gerovei.
„Informacijos yra pakankamai, reikia tik norėti ją priimti. Kol kas galimybių rengti vietos bendruomenės susitikimus neturime, tačiau stengiamės kiek galima labiau informuoti per žiniasklaidą: rašome straipsnius, duodame patarimus. Žmonių sąmoningumo augimą jau galima matyti – pastebimai sumažėjo gamtoje paliekamų šiukšlių. Tikiuosi, kad tai netrukus pasireikš ir žvėrių šėrimo srityje“, – vylėsi V. Ribikauskas.