Vasaros antra pusė – šviežių daržovių metas. Tad pradėsime nuo jų. Juolab jog grietine ar aliejumi nepagardintų pomidorų, agurkų ir saldžiųjų paprikų vienu prisėdimu tiek nesuvalgytume: norėdami gauti 500 kalorijų, turėtume sugraužti beveik 3 kilogramus.
Gydytojos dietologės skaičiavimais, iš 50 g pomidorų, 25 g agurkų ir 25 g paprikų galima pasigaminti 100 g salotų. Suvalgę tokį kiekį, gautume tik 17,64 kcal. Taigi norėdami gauti 500 kcal, tokių salotų turėtume suvalgyti 2,8 kg.
pomidorai, 50 g
agurkai 25 g
saldžiosios paprikos 25 g
Išeiga 100 g – 17,64 kcal
500 kcal gautume tokių salotų suvalgę 2,8 kg.
Dabar pažiūrėkime, kiek kalorijų prideda paprasčiausias pagardas – grietinė, ir pamatysime, kaip sumažės valgytinas kiekis.
Pomidorai 61 g
Svogūnai 20 g
Grietinė 25 proc. 20 g
Išeiga 100 g – 75 kcal
402 g pomidorų
132 g svogūnų
132 g grietinės
500 kcal gautume suvalgę 666 g salotų su grietine.
Saldumynų mėgėjams ne paslaptis, jog šokoladas – labai kaloringas. Tačiau palyginus jo ir daržovių kiekį – skirtumas daugiau nei akivaizdus: 100 gramų plytelė šokolado kaloringumu prilygsta 3 kilogramams daržovių.
100 g pieninio šokolado – 565 kcal
Aišku, šokoladu gyvas nebūsi, tad pereikime prie rimtesnių patiekalų:
100 g pagaminto kepsnio su džiūvėsėliais – 358 kcal
100 g bulvių košės – 93 kcal
100 g šviežių kopūstų salotų su 5 g aliejaus – 71 kcal
iš viso – 522 kcal
115 g mėsainis su sūriu – 300 kcal
70 g gruzdintų bulvių (maža porcija) – 200 kcal
Iš viso – 500 kcal
Mitybos specialistų teigimu, netiesa, kad makaronai – prastas pasirinkimas, norintiems nepriaugti nereikalingo svorio. Tačiau pirma - reikėtų vartoti ne įprastus, o pilno grūdo makaronus, antra – įvertinti padažų kaloringumą, mat priedai prie makaronų dažnai ir sudaro didžiąją dalį kalorijų.
Porcijai imame 90 g maltos keptos mėsos – 200 kcal
180 g virtų spagečių – 200 kcal
40 g parmezano – 150 kcal
100 g pomidorų padažo – 50 kcal
Taigi iš viso vidutinė apie 400 g porcija turi 600 kcal. Norėdami neviršyti 500 kcal, turėtume valgyti nepilną 330 g porciją.
Valgyklinė 2 nedidelių 180 g cepelinų porcija su 50g spirgučių, svogūnų, grietinės ir pieno padažo turi 543 kcal.
Kai kam buvo netikėta, jog mieliniai blynai su uogiene – kaloringesni net už minėtą nacionalinį patiekalą. Norėdami neviršyti sutarto 500 kalorijų kiekio, blynų turėtume įsidėti ne daugiau kaip 150 g.
150 g blynų ir 50 g uogienės – 533 kcal
Lietuvos gyventojai mitybos specialistų neretai pabarami, kad per mažai vartoja daržovių, žuvies ir vaisių. Tačiau realybė ta, kad pusryčiams dauguma vis viena renkasi sumuštinius su daktariška dešra ar fermentiniu sūriu.
Gydytojos dietologės D. Pipiraitės paprašėme suskaičiuoti, kiek jų galėtume supusryčiauti, neviršydami eksperimentui pasirinktų 500 kalorijų.
50 g juodos duonos 110 kcal
25 g baltos forminės duonos – 80 kcal
10 g sviesto ( 82 proc.) – 74 kcal
40 g daktariškos dešros – 96 kcal
40 g fermentinio sūrio – 160 kcal
Iš viso – 520 kcal
Dabar – dėmesio nemėgstantiems gaminti smaližiams: Glaistyti sūreliai
100 g – 330 kcal,
vienas sūrelis sveria apie 40 g
150 g – 500 kcal. Tai yra beveik 4 sūreliai. Jei tiksliai - 3,75.
Pabaigai – trys, galima sakyti, tradiciniai valgių pasirinkimai. Vienas nacionalinis, vienas studentiškas ir vienas miestietiškas:
2,5 proc. kefyras, skiestas vandeniu: 100 g – 52 kcal, 250 g – 130 kcal
Virtos bulvės 100 g – 75 kcal, 150 g – 112 kcal
Iš viso – 242 kcal
Taigi, norėdami gauti 500 kcal, galime suvalgyti dvi tokias šaltibarščių porcijas.
60 g (4 vnt.) – 100 kcal
Į 500 kcal „telpa” 300 g sušių ir tai yra 20 vienetų mažų ritinukų.
O štai dešrelių, jei mėgstame jas su keptomis bulvėmis ir kečupu, į 500 kcal „telpa” 20 kartų mažiau.
80 g yra viso labo viena pieniška dešrelė – 220 kcal
100 g ant aliejaus keptų bulvių – 212 kcal
50 g kečupo – 56 kcal
Iš viso – 488 kcal