Be to, pastebimas toks paradoksas: jei žmogui iš tiesų angina – jis gydosi „silpnai“ ir negeria vaistų, būtinų esant šiai ligai. O štai jei mums banalus faringitas – mes geriame antibiotikus, dėl ko dažnai sulaukiame nemalonių pasekmių: neišsigydę faringito, užsidirbame disbakteriozę.
Pabandykime išsiaiškinti, kuo skiriasi angina ir faringitas, kaip teisingai reikia laringitą gydyti ir kodėl reikia bėgti pas gydytoją, jei jūs iš tikrųjų susirgote angina.
Angina (arba ūminis tonzilitas) – tai liga, pasireiškianti staigia pradžia, taip pat būdinga simptomų triada: ryklės skausmas, karščiavimas ir silpnumas. Simptomai tęsiasi 7-10 dienų. Angina – tai bendras organizmo susirgimas, kuris pažeidžia ne tik tonziles ir ryklės gleivinę, bet ir širdį, sąnarius, jungiamąjį audinį. Kodėl taip vyksta? Anginos sukėlėjas dažniausiai yra beta – hemolizinis A grupės streptokokas. Streptokoką paveikti gali tik antibiotikai! Anginos sukėlėjas dažniausiai yra beta – hemolizinis A grupės streptokokas.
O šis mikroorganizmas sugeba gaminti giliai į audinius praninkančius toksinus, kurie savo taip vadinama antigenine struktūra primena širdies raumenį, jungiamąjį ir sąnarių audinį. Įsivaizduojate, kokios gali būti pasekmės?
Organizme ima gamintis antikūnai, kurių darbas – kovoti su infekcija. Bet jie pasigamina ne prie kenksmingojo streptokoko, o prie širdies raumens, jungiamųjų audinių ir bando suardyti šiuos organus. Žimoma, taip vyksta ne visada, bet neteisingai gydant ar negydant visai, tokie dalykai pastebimi gana dažnai.
Faringitas – tai ryklės uždegimas. Jį dažniausiai sukelia virusai, 80% tai būna chroniška forma. Kitais atvejais virusinė peršalimo liga prasidėjusi faringitu, toliau besivystydama nusileidžia žemyn per gerklas, į trachėją ir bronchus, sukeldama užkimimą – laringitą (gerklų gleivinės uždegimą).
Faringito atveju skauda kaklą ir ryklę, ypač tai ryšku ryjant maistą, skausmas gali prasismelkti į ausis. Kakle pasirodo patinę ir skausmingi limfmazgiai, o ryklės gleivinė visa rausva, liepsnoja. Kosulys iš pradžių sausas ir ne toks įkyrus, uždegimui leidžiantis žemyn į kvėpavimo takus, pasidaro nuolatinis, drėgnas, atsikosėjama skrepliais ir gana vargina.
Vien tik faringitas, kuris pasireiškia taip dažnai kaip ir sloga, nesukuria pavojingų situacijų, nes uždegimo sudedamosios dalys, tarp jų ir pūliai, lengvai pasišalina, nelieka kaip tai būna siaurose nosies landose.
Praktiškai visada faringito eiga būna lengva ir be komplikacijų, ir gydytis galima ir reikia liaudies ir laiko išbandytomis priemonėmis.
* Kai juntamas nedidelis perštėjimas, padės čiulpiamieji vaistai – ledinukai, pastilės.
* Pirmosiomis ligos dienomis ryklę reikia skalauti natūraliais antiseptikais: ąžuolo žievės, alksnių, šalavijų lapų nuoviru.
* Padeda šildomasis kompresas ant kaklo. Į keptuvę pripilti rupios valgomosios druskos ir pakaitinti. Paskui ją sluoksniu pilti ant medžiagos skiautės ir aprišti kaklą. Aišku, druską reikia kaitinti tiek, kad ji nenudegintų kaklo.
* Padeda sodos tirpalo garų inhaliacijos.
* Skalaukite gerklę boro, kalio permanganato, valgomosios druskos šiltu tirpalu. Skalaujant šiek tiek atlošiama galva, kad skystis kuo giliau patektų į ryklę. Taip šalinamos susikaupusios išskyros, mažinamas gleivinės jautrumas.
* Galima lašinti į nosį saulėgrąžų, alyvuogių, kukurūzų aliejaus, riebalinio vitamino A. 1 šaukštą žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 30 min. Perkoškite ir skalaukite gerklę tris kartus per dieną šiltu (ne karštu!) nuoviru. Taip darykite apie savaitę. Kai „aštrusis" periodas praeis (po 2-3 dienų), pereikite prie „vaistų" iš daržovių.
* Išspauskite bulvių sultis ir jomis skalaukite burną – pusę stiklinės keturis kartus per dieną. Gydymosi kursas – 7 dienos.
* Į stiklinę šviežių raudonųjų burokėlių sulčių įpilkite šaukštą obuolių acto. Skalaukite gerklę penkis šešis kartus per dieną (vienkartinė dozė – 4-5 šaukštai mišinio). Trukmė – 5-7 dienos.
* Gaisrą ryklėje galima gesinti beržų sula su pienu ir medaus kompresais. Arba sumaišykite pusę stiklinės sulos ir pusę stiklinės pieno, pridėkite 0,5 šaukštelio ruginių miltų, išmaišykite ir gerkite 1 stiklinę per dieną.
* Ypatingos dietos sergant faringitu nėra. Reikia valgyti ryklės gleivinės neerzinantį, skystoką, šiltesnį maistą. Svarbiausia – nevalgyti aštraus, sūraus ir šalto maisto. Nereikia gerti gazuotų gėrimų – angliarūgštė veikia mikroorganizmus ir bacilos pradeda dvigubai greičiau daugintis.
Kaip šias ligas atskirti?
* Susirgus angina (išskyrus labai retus atvejus) kūno temperatūra pakyla iki 38 laipsnių ir daugiau. Jei tai faringitas – temperatūra normali arba 37 – 37,5°C.
* Esant anginai gerklę labiau skauda antroje dienos pusėje. Sergant faringitu skausmingiausias momentas – rytinis pabudimas.
* Sergant angina, tampa labai skausminga bandant ką nors suvalgyti, išgerti, kiekvienas gurkšnis tampa kančia. O faringitu sergančiam žmogui iš karto palengvėja, jei jis, pavyzdžiui, nurijo gurkšnį šiltos arbatos.
* Jei tai angina, būna ryškesni organizmo intoksikacijos simptomai, tokie kaip, silpnumas, raumenų skausmai, pykinimas, galvos svaigimas ir galvos skausmas.
Jei jūs įtariate, kad jums angina, būtina kreiptis į gydytoją. Streptokoką paveikti gali tik antibiotikai! Nė nebandykite gydytis patys! O praėjus mėnesiui po anginos pasidarykite kardiogramą, kad būtumėte ramūs, jog jums neatsirado širdies ydos, kuri gali būti šios ligos pasekmė.
Jei pastebite, kad jums faringito simptomai, tai labai stipriai nesijaudinkite, pasinaudokite anksčiau išvardintais patarimais ir tris dienas sėdėkite namuose. Visi simptomai turėtų greitai išnykti. O svarbiausia, negerkite antibiotikų, nes faringito kilmė virusinė, o antibiotikai prieš virusus bejėgiai, todėl nekankinkite savo organizmo be reikalo.