Tiesiausi Lietuvos vartai į Vakarų Europą ir pasaulį – iš arti

Daugelis iš mūsų žino, kad esame jūrinė valstybė, tačiau mažai kas geba paaiškinti, kas už to slypi. Galime pasigirti vieninteliu neužšąlančiu uostu Baltijos šalių pakrantėje, kuris negana to yra ir vienas esminių Lietuvos ekonomikos variklių.

Klaipėdos uostas – greičiausiai augantis Baltijos jūros uostas. Krovinių pergabenimo prasme jis sparčiausiai auga per pastaruosius 20 metų: nuo 1999 iki 2008-ųjų Lietuvos uosto krovinių apyvarta padidėjo 2 kartus (nuo 15 mln. iki 30 mln. tonų). 2013 metais perkrauta apie 34 mln. tonų krovinių.

Uostas susijęs su 18 proc. viso Lietuvos BVP

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovės Dovilės Skabickaitės, iš uosto veiklos valstybės biudžetas vidutiniškai papildomas po pusę milijardo litų per metus, o uosto įmonių pajamos siekia apie 1,5 mlrd. Lt.

„Dėl aktyvios uosto veiklos tiesiogiai ir netiesiogiai įdarbinama iki 10,5 % visų šalies dirbančiųjų, uostas yra susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP. Uosto indėlis miestui ir valstybei nelieka nepastebėtas. Uosto direkcija šiais metais įvertinta dviem apdovanojimais - už investicijų proveržį, bendruomeniškumą bei svarų indėlį įgyvendinant Klaipėdos miesto bendruomenei reikšmingus projektus“, - pastebi specialistė.

Klaipėdos uostas yra ypač patogioje geografinėje padėtyje – skirtingai nei kituose šiauriau esančiuose uostuose, Klaipėdos uosto akvatorija neužšąla, todėl čia nenaudojami ledlaužiai, uostas dirba ištisus metus. Tai multimodalinis, universalus, giliavandenis uostas, kuriame dirba 17 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Uostas per metus gali perkrauti iki 60 milijonų tonų įvairių krovinių. Uoste veikia 37 specializuoti terminalai, todėl čia galima krauti įvairių rūšių krovinius. Daugiausia Klaipėdos uoste perkraunama trąšų, naftos produktų. Per Klaipėdą prekybos ryšiai palaikomi su 65 šalimis.

Sulaukė 300 mln. Lt investicijų

„Prieš 20 metų Klaipėdoje iš esmės buvo specializuotas naftos produktų ir rastų krovos uostas, dar plėtota žvejyba. Per Nepriklausomybės laikotarpį į Klaipėdos uostą investuoti keli milijardai litų, pakeitę uosto galimybes. Investicijos Klaipėdos uoste duoda žaibišką grąžą – investicijos į uosto infrastruktūrą atsiperka per 2,5 metų. Vargu, ar rasime dar analogų versle, kai investicijos atsiperka per tokį trumpą laikotarpį“, - patikino D. Skabickaitė.

Anot jos, nuolat gilinant uostą, rekonstruojant krantines, privažiavimo kelius ir geležinkelius, bendra krova nuo 17,24 mln. tonų 2001 metais šoktelėjo iki 36,6 mln. tonų 2011 metais. Per tą patį laiką Uosto direkcijos ilgalaikis turtas (akvatorija, krantinės, keliai, geležinkeliai, kita infrastruktūra) šoktelėjo nuo 600 mln. litų iki 1,3 mlrd. – 2001 metais ir 1,7 mlrd. – 2013 metais.

Investicijų dėka Klaipėdoje kuriasi konteinerių, žemės ūkio produktų, trąšų jūrų keltais gabenamų krovinių paskirstymo centrai (HUB-ai), suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Šiais metais pastatytas moderniausias Baltijos šalyse keleivių ir krovinių terminalas.

„Praėjusius metus galima vadinti proveržių metais dėl įgyvendintų investicijų masto. Pernai jos siekė daugiau kaip 300 mln. litų. Pasiektas visų laikų rekordas, kuris didina Klaipėdos uosto konkurencingumą, sudaro dar geresnes sąlygas krovinių srautų judėjimui“, - patikino D. Skabickaitė.

Ypatingai glaudūs ryšiai sieja su Klaipėda

Kalbant apie uostą, būtina akcentuoti ir uosto indėlį į Klaipėdos miesto gerovę. Per pastaruosius 14 metų vien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į Klaipėdos miesto gerovę investavo bemaž 129,2 mln. Lt. Vidutiniškai direkcija uostamiesčio investiciniams (gatvės, viadukai, paminklai) ir socialiniams projektams (renginiai, miesto šventės, knygų leidyba, sporto komandos ir t.t.) kasmet skiria apie 9,2 milijono litų. O vertinant pastarųjų keturiolikos metų vidutinius uosto direkcijos pelno rodiklius, Klaipėdos savivaldybei skiriamos lėšos kasmet sudaro 16,5 procento nuo vidutinio grynojo direkcijos pelno.

„9,2 mln. Lt, kasmet skiriamų Klaipėdos miestui – tik Uosto direkcijos indėlis. Būtina įvertinti ir tai, jog dėl uosto veiklos miesto infrastruktūros projektams dideles investicijas skiria ir kitos su susisiekimu susijusios valstybinės institucijos – Lietuvos automobilių kelių direkcija, Lietuvos geležinkeliai, Susisiekimo ministerija. Per pastaruosius keturiolika metų iš minėtų trijų institucijų bei uosto direkcijos biudžetų Klaipėdos miestui iš viso skirta daugiau nei 630 milijonų litų - apie 45 milijonus litų kasmet.

Naujausi ekonomistų skaičiavimai apie uosto įtaką miestui rodo, kad pernai su uostu susijusios įmonės į valstybės biudžetą sumokėjo 42 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio (GPM). 36 mln. litų arba 86 proc. šio mokesčio grįžo į Klaipėdos savivaldybės biudžetą. Miestas iš uosto veiklos kasmet gauna apie 85 milijonus litų: 36 mln. – kaip gyventojų pajamų mokestį, 45 mln. – iš susisiekimo srities valstybės institucijų biudžetų ir 4 mln. iš uosto kompanijų sumokamo nekilnojamojo turto mokesčio. Be to, svariai prie miestiečių gerovės prisideda ir uoste veikiančios bendrovės. Per 10 pastarųjų metų miestui svarbiems projektams skyrė apie 50 mln. Lt“, - apie glaudžius ryšius ne tik su Klaipėda, bet ir su Lietuva pasakojo specialistė.

Su uosto veikla susiję 23 tūkst. žmonių

Kalbėdama apie laivus-milžinus ji paminėjo šiais metais atplaukusį kruizinį laivą „Celebrity Eclipse“ - tai pats ilgiausias laivas per visą Klaipėdos uosto istoriją. Įspūdingų gabaritų laive gali tilpti tiek žmonių, kiek šiuo metu gyvena Lazdijuose (apie 4 400). Laivo ilgis prilygsta trijų futbolo aikščių ilgiui, o aukštis yra didesnis nei dvidešimties aukštų namas.

„Uostas buvo visiškai pasirengęs priimti šį milžiną, nes šiandien esantys uosto kanalo pločio parametrai leidžia mums laivą saugiai įvesti, jį apsukti ir prišvartuoti prie kruizinių laivų terminalo krantinės. Iki šiol didžiausi kruiziniai laivai, aplankę mūsų uostą buvo „Constellation“ (ilgis – 294 m) ir „Costa Pacifica“ (ilgis – 290 m)“, - pasakojo specialistė.

Ji pripažino, kad vystant Klaipėdos uostą labai svarbus uosto privataus kapitalo indėlis. Valstybės investicijos į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą pritraukia du kartus didesnes privataus kapitalo investicijas į turtą, skirtą logistikos, laivų statybos bei remonto paslaugoms teikti. Jų indėlis į uosto plėtrą, tiesioginiai ryšiai su krovinių savininkais bei siuntėjais ir konkurencingi krovos darbų tarifai užtikrina tolygią, sinerginę ir efektyvią uosto plėtrą, didina verslo konkurencingumą ir nacionalinėje, ir tarptautinėje verslo erdvėje, prisideda prie eksporto ir importo rodiklių gerėjimo, skatina naujų darbo vietų kūrimąsi.

„Jeigu nebūtų sparčiai augančio Klaipėdos uosto, nebūtų tokia sklandi ir verslo plėtra juk su uostu yra susijusio apie 800 Lietuvos bendrovių. Šiose bendrovėse dirba 23 tūkst. žmonių. Dėl uosto veiklos kitose srityse papildomai sukuriama apie 185 tūkst. darbo vietų. Uostas tampa svariu pagrindu vystant privačius verslus. Ar be uosto, sėkmingai veiktų Klaipėdos laisvoji ekonominė zoną, būtų taip išvystytas logistikos ar turizmo sektorius? Tikrai ne... Uosto direkcijos, taip pat uosto kompanijų investicijos per pastarąjį dešimtmetį žymiai pakeitė Klaipėdos uostą kaip Lietuvos ekonominį vienetą. Jo reikšmė Lietuvos ekonomikai tapo dar labiau apčiuopiama“, - patikino D. Skabickaitė.

Siekiamybė – 17 metrų gylis

„Nuolat kito ir bendri uosto kokybiniai parametrai. Krantinių ruožas nuo 15 kilometrų pailgėjo iki 28 kilometrų. Atsirado beveik dvigubai didesni gyliai. Viena svarbiausių uosto konkurencingumo savybių – galimybė priimti į uostą ir pakrauti kuo didesnės gramzdos laivus, nesukeliant pavojaus laivybos saugumui. Todėl nuolat giliname uostą ir rūpinamės, kad būtų užtikrinti reikiami gyliai prie krantinių. Gilinant uostą, svarbus kiekvienas centimetras“, - patikino specialistė.

Apskaičiuota, kad vienas centimetras papildomai leidžia krauti į „Pananax“ tipo laivą apie 60-100 tonų krovinių. Šiuo metu Klaipėdos uosto įplaukos kanalo gylis – 15 metrų, vidiniame kanale – 14,5 m., o prie krantinių didžiausi gyliai yra 14,5 metro. Šiuo metu prie tų krantinių galima švartuoti laivus su 13,2 – 13,4 metrų leistina maksimalia laivų grimzle.

„Siekiamybė – Klaipėdos uosto vidiniame kanale užtikrinti 17 metrų gylį, kad įplauktų laivai, turinys 15,5 metro grimzlę. T.y. didžiausi laivai, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą. Kaimyniniai Mugos (Talinas), Ventspilio uostai tokias krantines turi, Rygoje jos statomos“, - ateities vizijomis dalijosi D. Skabickaitė.