Diskusiją ir apdovanojimų ceremoniją vedė žurnalistas Andrius Tapinas ir kalbantis bei gestikuliuojantis robotas NAO, kuris įterpdavo ne tik kandžių replikų, bet ir anekdotų.
Iš viso keturiose nominacijose varžėsi įmonės bei mokslo įstaigos, kurių darbas vertas pasaulinių arenų, kurie labiausiai prisideda prie technologijų skuodimo į priekį milžiniškais žingsniais.
Įdomu tai, kad robotikos srityje Lietuvoje dirbama ne tik su informacinėmis technologijomis, automatizavimu, elektronika ir kitomis sritimis, bet ir žemės ūkiu. Būtent šia tema NAO pasidalino anekdotu.
„Ką gautume, jei sukryžmintume robotą ir traktorių?“, - klausė jis.
„Transfermerį“, - pats atsakė.
Visgi, nors apdovanojimų metu nuotaika buvo pakili, diskusijos metu neišvengta mokslo ir verslo susikirtimo esminiu klausimu: ar universitetai turėtų dirbti verslui ar verslas turėtų semtis idėjų iš universitetų.
Robotikos mokyklos atstovas Paulius Briedis pasidalino savo patirtimi, kas paskatina jaunus žmones dirbti ieškant sprendimų. Kartu jis išsakė savo nuomonę apie tai, kaip turėtų dirbti universitetai.
„Turime geros patirties, kai įmonės kartu su studentais kuria įvairius produktus, - kalbėjo jis. - Manau, Lietuva yra per maža šalis, kad galėtų sau leisti investuoti vien tik į teorinį mokslą ir norėtųsi, kad kiekviena užduotis universitete būtų derinama ir pritaikoma kokiam verslo poreikiui.“
Pasak jo, tokiu atveju atsiranda keleriopa motyvacija tiek iš studentų, tiek ir iš verslo, kuris investuoja į kilusiai problemai išspręsti reikalingas priemones.
Jis pasakojo, kad kartais pramonės įmonių užsakymai Robotikos mokykloje yra perduodami moksleiviams ir jau tuomet galima pamatyti, su kokiu užsidegimu jaunuoliai dirba.
Visgi „Neurotechnology“ atstovas oponavo P. Briedžio pasiūlymui universitetams dirbti su praktinėmis užduotimis. Jo nuomone, universitetai turėtų generuoti idėjas, kurios verslui bus aktualios po 5-10 metų.
Į diskusiją netrukus įsitraukė ir KTU docentas Vidas Raudonis.
„Gal „Rubedo sistemų“, „Neurotechnology“, Vlado Lašo įmonėse suprantama, kad investuoti į savo darbuotojų kompetencijų kėlimą apsimoka, nes tai yra didžiulė investicinė grąža, bet didžioji dalis Lietuvos įmonių ateidami į universitetus sako, kad jiems reikia konkretaus daikto ir vakar, o kai paprašai už darbą pinigų, jie nustemba, nes valstybė finansuoja universitetus ir mokslininkai turėtų dirbti verslui kaip tarnaitė. Visiškai su tuo nesutinku“, - sakė jis.
Galiausiai į diskusiją įsiterpė Robotikos asociacijos vadovas Edgaras Leichteris, kuris kylančiam ginčui pasiūlė kelis sprendimus.
Savo komentarą jis pradėjo sakydamas, kad pasaulyje priešprieša tarp mokslo institucijų ir verslo yra natūrali, nes abi pusės turi savo interesų.
„Dalykas, kuris padeda priešpriešą mažinti, yra kalbėjimasis vieni su kitais. Iš universitetų dažnai girdime, kad verslininkai ateina su per daug paprastomis užduotimis, bet kartais galima nuleisti kartelę, o verslininkai už tai gali ir sumokėti“, - sakė jis.
Pasak E. Leichterio, svarbu ir tai, kad bendrus mokslo ir verslo projektus papildomai finansuoja ir valstybė, nes institucinio bendradarbiavimo dabar stinga ir tai įrodo patirtis.
„Vertinant iš praktikos, kiek aš gyvenime girdėjau verslininkų istorijų, kaip jie ėjo bendradarbiauti į universitetą kaip verslo įmonė su universitetu, beveik visos jos baigėsi gražiu bendradarbiavimu nuperkant universiteto mokslininką išspręsti konkrečiai problemai, tad kompetencijų universitetuose tikrai yra, nes jų nuperka, bet institucinis bendradarbiavimas dar turėtų būti vystomas“, - apibendrino jis.
Apdovanoti geriausieji
Renginio metu paaiškėjo, kas buvo išrinkti geriausiais keturiose apdovanojimų kategorijose.
Nominaciją „Permainų vėjas“ už geriausią robotikos sprendimą versle pelnė bendrovė „Kemek Engineering“.
Įmonė apdovanota už silicio plokštelių automatizuoto transportavimo sistemą, skirtą saulės elementų gamybos linijoms. Dėl šio sprendimo tikimybė sulaužyti itin trapias baterijose naudojamas plokštelės tampa minimali. Taip saulės elementų gamyba tampa efektyvesnė ir pigesnė.
Geriausiam robotikos prototipui įsteigtą nominaciją „Aušros robotai“ pelnė bendrovė „Rubedo sistemos“.
Ji apdovanota už autonominių misijų valdymo sprendimą, kuris gali pakeisti įprastai žmogaus atliekamus darbus nuo žemės ūkio iki gynybos. Dirbtinio intelekto ir kompiuterinės regos technologijomis paremta sistema leidžia atlikti darbus, kurie žmogui fiziškai sunkūs, pavojingi arba nuobodūs.
Nominaciją „Ateities sprendimai“ už robotikos proveržį moksle gavo Kauno technologijos universitetas.
Šis įvertinimas skirtas už automatizuotus robotikos sprendimus gamyboje ir biochemijoje.
Dar vienos nominacijos - „Žvaigždės ir dulkės“ - skiriamos už išradingumą kūryboje, nugalėtoju tapo Robotikos mokyklos atstovas Paulius Briedis.
Jis įvertintas už iniciatyvas mokyklose ir už projektą „Ateities laboratorija 3D”.