„Mes dirbame keliomis kryptimis robotikoje. Viena – mobilūs robotai, atliekantys įvairias funkcijas, kurių daugiausiai realizacijų yra kaip studentų baigiamieji darbai. Kita kryptis – apdorojimas naudojant robotą, tai – tęstinis darbas. Trečias dalykas – galimybė panaudoti robotą netradicinėje aplinkoje, t. y., žemės ūkyje. Norime, kad mūsų kuriamas robotas skintų vaisius, konkrečiu atveju – pomidorus“, - kalbėjo VGTU Mechatronikos ir robotikos katedros vedėjas Vytautas Bučinskas.
Pasak jo, šiuo metu profesionalų komanda iš VGTU ir Lietuvos sodininkystės ir žemdirbystės instituto ruošiasi projektui „Precizinė žemdirbystė“.
„Šiuo metu stengiamės užauginti tam tikrą pomidorą, kurį galėtume nuskinti savo robotu. Aišku, kol kas dar projektas nėra prasidėjęs, bet mes jau ruošiamės ir dirbame“, - sakė V. Bučinskas.
Robotizuotų rankų funkcijos žemdirbystėje planuojamos trys: šalinti apatinius nereikalingus augalo lapus, skinti vaisius bei papurtyti augalą, kaip to reikalauja augintojai.
„Iš tiesų, šiltnamiuose žmonės eina ir purto augalus, tam, kad jie augtų, tai reikalinga jų vegetacijai. Šiltnamiuose pomidorai auginami profesionaliai: augalo viršūnė yra pririšama, o likusi jo dalis be lapų yra išklojama ant žemės. Mes šį darbą norime iš dalies robotizuoti, nes norime ne tik pakeisti žmogaus darbą, bet ir žmogų šalinti iš augimvietės, nes tai nesveika nei augalui, nei žmogui“, - sakė pašnekovas.
Pasak jo, darbas šiltnamiuose skiriasi nuo darbo laukuose, tad jei pavyktų išvengti papildomos bakterinės taršos, būtų tik geriau.
Planuojama, kad prie artikuliacinio roboto priklausomai nuo reikalingos atlikti funkcijos bus dedamas vienas ar kitas griebtuvas, o patį robotą galima pamatyti kukayoubot tinklalapyje.
Dėl planuojamo kurti robotizuoto sprendimo yra deramasi ir su įmonėmis, bet kol projekto sąlygos nėra paskelbtos, derybos yra pristabdytos.
Kiti įvairūs robotai
Paprašytas papasakoti daugiau apie VGTU kuriamus mobilius robotus, pašnekovas dėsto, kad tai yra robotai ant važiuoklės, kurie atlieka skirtingas funkcijas. Dažniausiai jie yra skirti darbui pramonės, logistikos įmonėse.
„Vieni seka juostą ir gali ateiti iki kliūties arba kliūtį aplenkti, kiti randa išvažiavimą iš labirinto sekdami savo autonomine programa. Dar vienas sprendimas – greitaeigis robotas, valdomas iš kompiuterio ar mobilaus telefono, dar kitas turi labai mažą susisukimo spindulį, o tai reiškia, kad jis gali sukiotis labai nedideliame plote. Visi jie yra jau pagaminti“, - sakė V. Bučinskas.
Mokslininkas paaiškina, kaip šie robotai gali būti pritaikomi. Pavyzdžiui, sekantis linija ir pasiekiantis kliūtį robotas skirtas sandėliams, kai krovinys paimamas vienur ir nuvežamas kitur. Apeinantis labirintą robotas yra tinkamas gamybos procese, ceche, kur dėžės gali būti išdėliotos nebūtinai kiekvieną kartą tokia pat tvarka ar būti skirtingo dydžio.
„Šis robotas sukurtas taip, kad galėtų išvažiuoti iš gamybos cecho, kuriame yra detalėms skirtos dėžės. Jos ne visuomet turi stabilią konfiguraciją, be to, pasikeitus gaminiams, keičiasi dėžių dydžiai, o statyti švyturėlius ant kiekvienos dėžės yra labai brangu ir gamyboje nėra kada“, - paaiškino mokslininkas.
Pasak jo, studentų kuriami robotai yra skirti įvairioms funkcijoms atlikti.
„Yra dalykų, kurie jau yra žinomi ir veikia, ir yra dalykų, kurie yra naujoviški. Siekiant gamyboje pritaikyti robotą, kuris yra egzistuojantis, nejudantis, visada atsiranda naujų uždavinių ir toks įspūdis, kad jų su laiku vis daugėja“, - pastebėjo V. Bučinskas.
Dėl šios priežasties paprastai ketvirto kurso studentai jau turi darbus, nes yra didžiulė šias problemas galinčių išspręsti specialistų paklausa.
VGTU yra sukurta ir labai įdomių robotizuotų sprendimų, pavyzdžiui, robotizuotas katinas ir robotizuotas voras.
„Dabar jie jau išvažiavo pas gamintojus. Voro ant aštuonių kojų judėjimas buvo pagrįstas ne važiuojančiais ratais, o kojų žingsniais. Jo tikslas – eiti per šiurkštų paviršių, pavyzdžiui, žemę, akmenis, šiukšles ir pasiekti tikslą. Kitas robotas – slaugos roboto prototipas, kuris reaguoja į aplinką, t. y., jis pats nejuda, bet gali sukioti galvą, akis“, - pavyzdžius vardijo jis.
Kas atsiperka
Paprastai robotai atsiperka, jei juos pavyksta pritaikyti, kalbėjo pašnekovas.
„Daug kur būtų galima pritaikyti robotus, bet šis procesas reikalauja pakankamai daug investicijų, sprendimų. Pavyzdžiui, dabartiniai automobiliai gerokai skiriasi nuo vežimo su arkliu, ir, jeigu mes dabar sakytume, kad norime gaminti vežimą su geležiniu motorizuotu arkliu, skamba juokingai. Bet kai buvo tik vežimai, visiems atrodė, kad mechaninis arklys yra šauni idėja. Arba skalbyklė – dabar visi žino, kaip ji atrodo ir net minties nekyla, kad vietoje jos turėtų stovėti geležinė moteris ar mergina, kuri plautų drabužius prie upės, nes skalbimo mašinos įvaizdis jau yra nusistovėjęs. Bet visgi pas mus vis dar išlieka populiariais humanoidiniai robotai“, - skirtumą tarp teorinių ir praktiškai pritaikomų sprendimų įvardijo jis.
Kartu V. Bučinskas primena garsiąją Šerloko Holmso frazę, kad visos išspręstos problemos atrodo juokingai, bet pabrėžia, kad kai reikia sukurti robotizuotą sprendimą iš naujo, tai pakankamai sudėtinga.
„Žmonės ilgai mėgino sukurti automobilį, klydo, kol galiausiai jo sąvoka nusistovėjo. Taip yra ir su industriniais taikymais, kai jų dar nėra - jie dar tik gimsta“, - apibendrino jis.
Dirba su verslu
VGTU kurdamas robotus bendradarbiauja su verslo įmonėmis. 2015–2016 m. buvo sudarytos 563 sutartys dėl užsakomųjų mokslo darbų.
Pavyzdžiui, bendrovei HCTC VGTU Mechatronikos ir robotikos katedros specialistai sukūrė individualių matmenų palečių gamybos technologinio proceso modernizavimą, panaudojant pramoninės robotikos sprendimus. Įmonė įsigijo pramoninį robotą, įdarbino VGTU studentų.
Bendrovei „Vilniaus baldai“ VGTU mokslininkai atliko gaminių ELVARLI bei RAKKE techninių charakteristikų tyrimą ir parametrų optimizavimą. Šiam gaminių testavimui naudotas pramoninis robotas.
Inovatyvių nuotekų valymo įrengimų gamybos kompanijai „Traidenis“ universiteto mokslininkai atliko naudojamos robototechninės sistemos ir technologinės įrangos diegimo ir plėtros techninių galimybių studiją. Jie taip pat suprogramavo trimačių (3D) formų gamybai skirtą robotinę ranką. Gamyboje pritaikyta didelio mastelio gaminių prototipus apdorojanti robotinė ranka leidžia sudėtingas technologines operacijas atlikti tiksliau ir greičiau nei tai galėtų atlikti žmogus.
Pernai Mechanikos inžinerijos studentas Tomas Aksenavičius suprojektavo ir surinko masinės gamybos elementų surinkimo pusautomatį, kurį gamyboje pritaikė medicininių kvėpavimo sistemų gamintoja „Intersurgical“. Šiuo mechanizmu gaminami prietaisai, lengvinantys sergančių žmonių kvėpavimą. Įmonėje vaikinas pradėjo dirbti dar studijuodamas.