Lietuvos higienos institutas skaičiuoja, kad užpernai Lietuvoje registruota net daugiau 21 tūkst. insulto atvejų, 14,7 tūkst. iš jų – ambulatorines paslaugas teikiančiose įstaigose. Apie 3,5 tūkst. gyventojų kasmet miršta nuo šios netikėtos, bet tragiškos ligos. Likusieji po sunkiau ar lengviau pasireiškusios ligos bando vėl atsistoti ant kojų ir sugrįžti į normalų gyvenimą.
Tai, kad nuo insulto neapsaugotas nė vienas, o liga gali netikėtai užklupti kiekvieną, parodo ir žinomų žmonių pavardės.
Iš naujo išmokti vaikščioti, kalbėti, skaityti ir rašyti teko ir šiuo metu 61 metų aktorei Sharon Stone. Ją insultas ištiko vos sulaukusią 43 metų. Kaip žiniasklaidoje prisipažino aktorė, ji patyrė devynias dienas trukusią smegenų hemoragiją, po kurios gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. Po šio įvykio beveik nustojo funkcionuoti visa kairė moters kūno pusė, o po to daugiau nei vienerius metus teko mokytis iš naujo visų kasdienių gyvenimo įgūdžių.
Tai, kad ši liga neaplenkia ir jaunų žmonių, parodo ir serialo „Sostų karai“ aktorės Emilia Clarke istorija. Kaip skelbia žiniasklaida, vos būdama 24 metų ji pateko į ligoninę, kur jai buvo nustatyta subarachnaoidinė hemaragija, kuri yra insulto rūšis, sukelta kraujo išsiliejimo dėl smegenyse plyšusios aneurizmos.
Ši sudėtinga liga nusitaiko ir į sportininkus. Prieš metus buvo pranešta, kad dėl insulto į ligoninę pateko ir buvęs „Žalgirio“ legionierius, krepšininkas Kenny Andersonas.
Visos šeimos nelaimė
Nors dalis insultų baigiasi mirtimi, vis dėlto didelė dalis pacientų, esant lengvesnėms formoms išgyvena. Tačiau jų laukia ilgas metas, kol galės sugrįžti į buvusį gyvenimą. Deja, daliai liekamieji reiškiniai išlieka visą likusį gyvenimą.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, klinikos „Empatija: neuroklinika“ įkūrėja Gintarė Vaitkienė pabrėžia, kad insultas – nelaimė ne tik pačiam žmogui, bet ir visai šeimai. Insultas ne tik ilgam atitraukia pacientą nuo darbo, bet neretai ir šeimos nariai turi skirti daug laiko besirūpinant atsigaunančiu po insulto žmogumi.
„Insultas nepraeina per dieną, o nuo jo pasekmių taip pat nepasveikstama per savaitę ar dvi“, – kalbėjo gydytoja. Pasak jos, reabilitacijos periodas gali užtrukti ir kelerius metus. O esant sunkiems atvejams dirbti su insultą patyrusiu žmogumi gali prireikti ir visą jo likusį gyvenimą.
„Insultas paveikia labai daug sistemų, todėl ir pasekmės yra kompleksinės. Jei kalbėtume apie infarktą, kojos lūžį, tai tokiais atvejais pažeidžiama viena kūno dalis, o insultas pažeidžia mūsų centrinę valdymo sistemą, kuri kontroliuoja visą kūną, todėl ir pažeidimai būna daugybiniai“, – akcentavo pašnekovė.
Kaip pasakojo G. Vaitkienė, priklausomai nuo to, kurioje smegenų vietoje įvyksta insultas, kur apmiršta galvos smegenys ar kur sutrinka jų veikla, priklauso ir insulto pasekmės.
„Kadangi dažniausiai galvos smegenų insultas vyksta viename iš galvos smegenų pusrutulių, tai pirmiausiai kitoje kūno pusėje atsiranda motorikos sutrikimų. Jei insultas stipresnis, paralyžuojama ranka ir koja, taip pat tai gali atsitikti vienai veido pusei. Pacientas negali vaikščioti, atsisėsti, valdyti rankos, sutrinka jo asmens higienos ir buities įgūdžiai“, – aiškino specialistė.
Kaip aiškina medikai insultą dažniausiai išduoda šie simptomai: galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, kalbos sutrikimas, veido perkreipimas, traukuliai. Juos pajutus negalima delsti. Reikia kuo greičiau kviesti medikus.
Svarbu neprarasti vilties
Įvykus stipresniam insultui problemos tuo nesibaigia. Pacientas gali patirti kognityvinių funkcijų sutrikimų: nebesiorientuoti aplinkoje, gali sutrikti kalba, gali nesuprasti klausimo.
„Sutrikimų gali būti nuo labai lengvų, kurie pastebimi tik atlikus specialius testus, iki sunkių“, – teigė G. Vaitkienė.
Taip pat insulto pasekme gali tapti pažeista rijimo funkcija. Kaip aiškino gydytoja, tokiu atveju pacientas susiduria su springimo rizika. O maistui patekus į plaučius viskas gali komplikuotis ir į plaučių uždegimą. Plaučių uždegimas, kaip komplikacija, gali išsivystyti ir pacientui prasčiau kvėpuojant ir mažiau ventiliuojant plaučius po insulto.
Nereikėtų pamiršti, kad po insulto pacientui gali sutrikti ir dubens organų funkcijos – tuštinimasis ir šlapinimasis.
„Ir čia gali neužtekti vien sauskelnių. Gali reikėti ir medikamentinio gydymo, kad šlapinimosi ir tuštinimosi procesai vyktų sklandžiai“, – pastebėjo pašnekovė.
G. Vaitkienė pabrėžė, kad laiko periodas, per kiek žmogus vėl gali pilnai sugrįžti į normalų gyvenimą, priklauso nuo insulto stiprumo – kiek stipriai buvo pažeistos galvos smegenys.
„Galbūt gali būti tik šiek tiek pažeista kalba, lygsvara, koordinacija. Tokiais atvejais, jei pažeidimai nėra grubūs, gali prireikti kelių mėnesių. O sunkių atvejų reabilitacija, galima sakyti, vyksta visą gyvenimą. Svarbiausia, niekada nenuleisti rankų. Iš praktikos turiu atvejų, kur ir net po 3–5 metų mes pasiekiame mažų rezultatų, kurie pagerina tiek paciento, tiek jo šeimos gyvenimo kokybę“, – kalbėjo gydytoja.
Finansinė pagalba ištikus insultui
Kaip jau minėta, tokios kritinės ligos kaip insultas, gali per vieną akimirką pakeisti visą gyvenimą ar gyvenimo planus. Tikriausiai viena iš didžiausių bėdų, kylančių staiga stipriai susirgus, – finansai. Negalėjimas eiti į darbą, papildomos išlaidos vaistams, gydymui – gali kaip reikiant apkartinti nenumatytiems atvejams nepasiruošusių šeimų gyvenimus.
Draudimo bendrovės siūlo gyventojams apsidrausti nuo netikėtų įvykių ar gyvenimo pokyčių, kad nutikus jiems žmogus neliktų be finansinės paramos.
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pasakojo, kad draudimo išmoka dėl tokių kritinių ligų kaip insultas, priklauso tada, jei žmogus yra apsidraudęs asmens draudimu ir papildomai pasirinkęs kritinių ligų draudimą.
„Kritinių ligų draudimas taip pat apima tokias ligas kaip aklumas, vėžys, gerybinių galvos ir nugaros smegenų augliai, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, širdies, plaučių, kepenų, kasos transplantacija, raumenų distrofija“, – vardijo jis.
Taip pat jaunesni nei 25 metų asmenys gali apsidrausti nuo pirmo tipo cukrinio diabeto ir trapių kaulų sindromo, o vyresni nei šio amžiaus draudžiami nuo miokardo infarkto, insulto, aortos aneurizmo, galvos smegenų aneurizmo, Bechterevo, Adisono ligų, reumatoidinio artrito, sisteminės raudonosios vilkligės, AIDS, išsėtinės sklerozės.
„Vis tik populiariausios kritinės ligos Lietuvoje yra vėžys, insultas ir miokardo infarktas. Asmens draudimu apsidraudę ir kritinių ligų draudimą pasirinkę gyventojai lėšas iš draudimo gaus susirgę viena iš šių ligų ir galės lėšas skirti gydymui, medikamentams, pagaliau kasdienėms išlaidoms esant laikinam nedarbingumui“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Gimbickas pabrėžė, kad visa išmoka apsidraudusiam asmeniui išmokama iš karto, kai tik gydytojas patvirtina ligos diagnozę. Kiekvienos ligos atveju diagnozė turi būti pagrįsta objektyviais tyrimais, kurie klinikinės medicinos praktikoje standartiškai atliekami pacientui, kai jis tiriamas dėl vienos ar kitos ligos.
„Taigi visiškai nesvarbu, kokia ligos stadija, ar prognozuojamas ilgesnis ar trumpesnis gydymas, nėra svarbu, ar žmogus pasveiks ar ne. Draudimo išmoka vis tiek bus mokama ir ją galima skirti gydytis ir atstatyti sveikatą“, – aiškino draudimo bendrovės atstovas.
Kalbant apie išmokos dydį, A. Gimbickas įvardijo, kad nusprendęs apsidrausti žmogus turi pats įvertinti, kokio dydžio išmoką jis norėtų gauti susirgęs kritine liga. Apsidrausti kritinių ligų draudimu galima, kai draudimas įvertina kliento sveikatos būklę ir riziką. Draudimo nuo kritinių ligų apsaugai yra taikomas trijų mėnesių karantinas.