Vilnietis Andrius jau ne vienerius metus žiemą pasidovanoja sau bent savaitę atostogų kalnuose. Slides pamilęs vyras išbandęs ne vienos Europos kalnų trasas, tačiau prieš kelerius metus atostogas Italijoje jis prisimins ilgam.
Šešioms dienoms atostogų į itališkus kalnus išvykęs vyras savo poilsį su slidėmis susigadino jau antrąją kelionės dieną. Anot jo, neplanuotai įvyko didžiulė nelaimė ir jis pasekmes jaučia iki šiol.
Likusios atostogos – be trasų
„Antrą slidinėjimo dieną pradėjome čiuožti Sella Ronda ratu. Ties antru keltuvu, lygioje vietoje ant mano slidės užčiuožė kitas slidininkas ir aš kryptelėjau dešinę koją“, – prisiminė Andrius.
Nors atrodytų, kad trauma nedidelė, lietuvis pasakojo pusę valandos negalėjęs pajudinti kojos.
„Kaip reikiant ištino kelias, bet kelionę trasa vis tiek baigiau“, – prisipažino jis.
Vis dėlto kitą rytą jis suprato, kad ilgai lauktos atostogos snieguotose viršukalnėse su slidėmis jam baigėsi.
„Kitas likusias dienas teko su močiutėmis vaikščioti Alpėmis pėsčiomis. Slides teko palikti“, – teigė pašnekovas.
Vyras gailėjosi, kad turėjo tik skubios medicininės pagalbos draudimą, todėl dėl šios traumos jam nepriklausė jokia išmoka.
„O paskui paaiškėjo, kad trauma liko visam gyvenimui. Net iki dabar jaučiu to pasekmes, o už gydymą tenka susimokėti pačiam. Visuomet galvodavau apsidrausti tik būtinajai medicininei pagalbai, bet dabar supratau, kad turiu mąstyti plačiau. O kas jei nebegalėsi bėgioti visą likusį gyvenimą, ar reikės vėliau daryti operaciją“, – sakė jis.
Vis daugiau vyksta pradedančiųjų
Kelionių organizatoriaus „TezTour“ produkto skyriaus vadybininkė Akvilė Barakauskaitė pastebėjo, kad kasmet slidinėjimo kelionės pritraukia vis daugiau žmonių, kurie iki šių atostogų nėra stovėję ant slidžių ar snieglentės.
„Šios kelionės – puikus būdas psichologiškai pailsėti ir fiziškai išsikrauti. Deja, šalia visų gerųjų pasekmių būna ir ne visai linksmų: patiriamos traumos“, – kalbėjo ji.
A. Barakauskaitė teigė, kad mažų traumų kalnuose praktiškai neišvengia daugelis. Ar tai lengvas sumušimas, ar raumenų patempimas, ar nubrozdinimai.
„Profesionalai ir patyrę mėgėjai žino, kad ketinant per žiemos atostogas slidinėti, vertėtų tam ruoštis iš anksto. Slidinėjant dirba specifinės raumenų grupės, be to, reikalinga ištvermė. Planuojantys slidinėti kalnuose, turėtų žinoti, kad aktyviai leidžiant laisvalaikį gamtoje – ypač slidinėjant slidėmis ar snieglente – visų pirma, reikalingas tinkamas fizinis kūno parengimas. Siekiant išvengti traumų ar per daug nenuvargti, rekomenduojama specialiai fiziškai tam pasiruošti iš anksto – rinktis širdies stiprinimo, specifines jėgos bei lankstumo treniruotes. Specialistai, sporto treneriai pataria, kad pasirengimo slidinėjimui treniruočių dėmesys turėtų krypti į kojų, liemens, nugaros ir rankų raumenų lavinimą“, – patarė ji.
Kita vertus, net gerai paruoštas slidinėjimui kūnas ir raumenynas ne visada apsaugos nuo traumų. Tokiu atveju kelionių organizatoriaus atstovė teigė klientams visuomet siūloma pagalvoti apie draudimą.
„Kai vedame mokymus ar konsultuojame kelionių agentus apie slidinėjimo produktą, visada pabrėžiame, kad neišleistų slidinėtojo be draudimo. Nesvarbu, kur jis jį pirks, bet svarbu, kad turėtų. Kartais nutinka taip, kad per didelį kelionės laukimo džiaugsmą klientai tai ir pamiršta“, – kalbėjo ji.
Taip pat slidinėjimo keliones perkantiems gyventojams primenama pagalvoti ir apie civilinį draudimą, kuris padeda apsaugoti čiuožiantį šalia.
Dažniausiai draudimu pasirūpina iš anksto
Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos projektų vadovė Dovilė Zapkutė pastebėjo, kad kalbant apie poilsines keliones, be slidinėjimo kelionių, dažniau traumos patiriamos prie vandens: paslydus prie baseino, ar, pavyzdžiui, užlipus ant koralų jūroje. Taip pat kartais nukenčiame praleidus per daug laiko saulėje.
Kelionių agentūros „West Express“ rinkodaros vadovė Laura Bagdonienė visgi teigė, kad slidinėjimo kelionėse traumų pasitaiko daug daugiau nei tiesiog vykstant į pažintines keliones.
„Pastebėjome, kad kalnų mėgėjams net nereikia priminti dėl draudimo įsigijimo. Paprastai jie jau viską būna išsiaiškinę ir pasirūpinę draudimu iš anksto“, – komentavo pašnekovė.
L. Bagdonienė prisipažino, kad statistikos, kiek į slidinėjimo keliones visgi išvyksta klientų be draudimo, neturi, tačiau kartu kelionių agentūros atstovė priminė gyventojams pasitikrinti, ar net ir turint draudimą į jį įtrauktas ekstremalus sportas, šiuo atveju – slidinėjimas.
„Vykstantiems slidinėti pravartu turėti platesnį draudimą, į kurį būtų įtraukta ne tik didesnės rizikos aktyvaus laisvalaikio veikla, bet ir papildomos paslaugos, kaip asmens civilinės atsakomybės draudimas, kuris užtikrina žalos atlyginimą tretiesiems asmenims, jei kelionėje netyčia kas nutiktų“, – pridėjo D. Zapkutė.
Vyrai susižaloja 2–3 kartus dažniau
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas skaičiavo, kad slidinėjimo sezono metu bendrovė sulaukia apie 100 klientų pranešimų dėl patirtų traumų užsiimant žiemos sportu. Dažniausios traumos – raiščių plyšimai ar patempimai.
„Pasitaiko ir sudėtingų atvejų, kai nutraukiami net keli raiščiai, papildomai dar lūžta kaulai, prireikia operacijų“, – vardijo jis.
Pagal bendrovės turimus duomenis, dažniausiai traumos fiksuojamos 26–35 metų asmenims, tačiau netikėtumai nutinka ir vyresniems, ir vaikams.
„Vyrai, slidinėdami ar čiuoždami snieglente, susižaloja vidutiniškai 2–3 kartus dažniau nei moterys. O tai, kur įvyksta trauma – užsienyje ar Lietuvoje, labiausiai priklauso nuo oro sąlygų mūsų šalyje. Pavyzdžiui, šiemet Lietuvoje nesame registravę nei vienos žalos, ir tai natūralu – šalyje kol kas nebuvo sniego“, – pasakojo A. Gimbickas.
Specialistas akcentavo, kad užsiimant žiemos sporto pramogomis svarbu pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus. Slidinėjant taip pat kyla rizika sužeisti kitą žmogų.
„Todėl, ypač vykstantiems į užsienį, rekomenduojama pasirūpinti asmens civilinės atsakomybės draudimu. Jis pagelbės, jei dėl jūsų kaltės įvyks skaudus susidūrimas su kitu slidininku. Pastarajam bus atlyginta jam padaryta žala“, – aiškino pašnekovas.
Kita vertus, draudimo bendrovės atstovas priminė, kad draudimo turėjimas nereiškia, kad ant slidžių ar snieglentės reikėtų pamesti protą: labai svarbu išlikti atsargiais ir atsakingais. Rekomenduojama atidžiai stebėti kitus slidininkus, įvertinti savo sugebėjimus ir esančią situaciją trasoje: matomumą dangą, oro sąlygas, slidininkų skaičių. Svarbu pasirinkti saugią judėjimo trajektoriją, laikytis tinkamo atstumo, paisyti nurodytų ženklų, netrukdyti kitiems slidininkams.
Taip pat pastebima, kad prie nelaimingų atsitikimų trasose skaičiaus prisideda ir alkoholio vartojimas.
„Prieš keletą metų Čekijoje atlikta apklausa atskleidė, kad šios šalies kalnuose visiškai negeria vos 7 proc. vyrų ir 28 proc. moterų, o net 8 iš 10 į Čekijos kalnus vykstančių apklaustų slidininkų prieš nusileidimą „pasistiprina“ alkoholiniais gėrimais. Tačiau yra patvirtinta, kad nuo kalno besileidžiančio slidininko sulėtėjusios reakcijos keliamą pavojų galima palyginti su 50 km/h greičiu važiuojančio vairuotojo reakcijos sutrikimais“, – pastebėjo A. Gimbickas.