Viena sunkiausiai pagydomų vėžio formų: net neįsivaizduojate, ką patyrė šią diagnozę išgirdusi Violeta

Sergamumas vėžiu Lietuvoje kasmet padidėja 1 proc., tačiau panašiu tempu mažėja ir mirštamumas. Nors vėžio gydymas šalyje kompensuojamas, ši diagnozė onkologiniams ligoniams vis tiek kainuoja brangiai: dėl sumažėjusio darbingumo ir papildomų išlaidų sveikatai atstatyti, tenka sukti galvą, kaip pragyventi. Apie sunkią sergančiųjų realybę prabilusi pacientė, dukrą auginanti Violeta teigia, jog su liga ją užgriuvusias išgyvenimui būtinas išlaidas išsimokėti sugebėtų tikrai ne kiekvienas ligonis.

Didelės išlaidos po sekinančio gydymo gula ant ligonių pečių

Kairiojo plaučio piktybinis navikas – tokią diagnozę Violeta išgirdo 2019 metų gegužę. Tąkart moteris patyrė tokį šoką, jog dar ilgai su niekuo nenorėjo apie tai kalbėti.

„Reakcijos papasakoti neįmanoma. Pirmiausia puoli skaitinėti internete, o kai perskaitai, kad plaučių ligos sunkiausiai pasiduoda gydymui, ir kad iš visų onkologinių ligonių šie gyvena trumpiausiai – aptemsta protas ir širdis. Nesupranti nieko. Dvi savaites su niekuo apie tai nesikalbėjau. Kai kreipiausi į medikus, buvo liepta nedelsiant vykti į Santariškes. Bandžiau sakyti, kad esu nepasiruošusi, bet po to susikaupiau ir vykau“, – skaudų gyvenimo laikotarpį prisimena Violeta.

Gydymo laikotarpis, kurio metu moteriai atlikti tyrimai, operacija, o po jų taikytas cheminis kursas, užtruko beveik pusę metų. Nors pagrindinis gydymas moteriai nekainavo ir viso gydymo metu ji gaudavo nedarbingumo išmokas, ji pastebi, kad onkologiniai ligoniai susiduria su didelėmis papildomomis išlaidomis.

„Visi vaistai nuo šalutinių chemoterapijos poveikių mokami ir pakankamai brangūs. Daug išleidžiama transportui. Važinėjau iš Alytaus į Vilnių. Po chemoterapijos kurso jaučiausi labai prastai. Tuo metu itin svarbi tinkama mityba ir papildai, kad organizmas sustiprėtų. Bet, praėjus vos 4 savaitėms po paskutinio chemoterapijos kurso, pabaigiamas nedarbingumas, suteikiama invalidumo grupė, ir žmogus privalo eiti į darbą“, – stebisi Violeta, į darbą neseniai sugrįžusi ir pati.

Vis dėlto, sunki liga žmogų palaužia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, todėl, pašnekovės teigimu, po gydymo onkologiniams ligoniams svarbi tolesnė pagalba – reabilitacija, psichologo ir dietologo konsultacijos, meno terapija. Tačiau, baigus pagrindinį gydymą, onkologiniams ligoniams visa tai nepasiūloma, o nedarbingumas nutraukiamas dar nespėjus atsigauti.

Užvis labiausiai moterį stebina tai, jog dirbti žmogus varomas vos praėjus 4 savaitėms po chemoterapijos. Anot jos, šis laikotarpis kaip tik yra sunkiausias ligoniui, mat jis būna išsekęs, pasireiškia įvairūs šalutiniai poveikiai. Jų gydymą tenka išsimokėti iš savo kišenės, todėl keliauti į darbą – privalu. Moteris skaičiuoja, jog vien vaistams nuo kojų tirpimo ir stuburui kaskart sumoka apie 60 eurų.

Violeta pastebi, kad papildomų išlaidų patiriantiems onkologiniams ligoniams yra galimybių sulaukti finansinės pagalbos, tačiau ne visi apie tai iškart sužino. Pavyzdžiui, apie Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) kortelę, suteikiančią daug nuolaidų onkologiniams ligoniams, moteris sužinojo tik pasikalbėjusi su kitais ligoniais. Dar viena finansine pagalba sunkiu metu moteriai tapo ir kritinių ligų draudimo išmoka – moteris pripažįsta, kad, susirgus, ši išmoka jai reiškė daug.

„Nuo kritinių ligų esu apsidraudusi nuo 2010 metų. Kadangi tėtis mirė nuo onkologinės ligos, o mama nuo širdies ligos, tai apie kritines ligas žinojau nemažai. Kai draudžiausi, sakiau, kad nesidraudžiu tam, kad gaučiau išmokas – noriu būti sveika. Bet nutiko kitaip, ir išmoką gavau. Manau, kad išmoka tikrai padeda žmogui“, – teigia Violeta.

Vėžio gydymas – kompensuojamas, bet ligoniams finansinių iššūkių netrūksta

Vėžys – ne tik pavojinga, skausminga, bet ir brangi liga. Remiantis Valstybinės ligonių kasos teikiama informacija, vieni brangiausiai kainuojančių vaistų yra vaistai nuo vėžio. Nepaisant to, kad vėžio gydymas Lietuvoje valstybės turėtų būti kompensuojamas visu 100 proc., dalis vėžio gydymui reikšmingų vaistų vis dar nepatenka į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Šią problemą pastebintis POLA prezidentas Šarūnas Narbutas teigia, kad dėl to onkologiniai pacientai patiria papildomų finansinių sunkumų. Pasak jo, net ir vartojant kompensuojamus vaistus, pacientai tam, kad greičiau sustiprėtų po chemoterapijos, radioterapijos kursų ar chirurginių operacijų, papildomai naudoja maisto papildus, keičia mitybą.

„Onkologiniai pacientai susiduria ir su kita problema – papildomų priemokų už teikiamas sveikatos paslaugas dažnu mokėjimu. Siekdami greičiau gauti gydymą bei vaistus, kurie yra valstybės nekompensuojami, onkologiniai pacientai yra priversti už tai papildomai susimokėti. Nors onkologinių pacientų gydymui kasmet išleidžiama virš 100 milijonų eurų, laiku neatliekant būtinų tyrimų, matome, kad mirštamumas nuo daugelio onkologinių ligų Lietuvoje nemažėja, nors kitose šalyse pacientai gaudami tokį pat gydymą kaip Lietuvoje gyvena kelis kartus ilgiau“, – pastebi Š. Narbutas.

2019 m. liepos mėn. POLA atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1207 onkologiniai pacientai, parodė, kad, kai pacientui tenka su nerimu laukti tyrimų rezultatų, paneigiančių vėžio diagnozę, trečdalis, o kai kuriose įstaigose – net du trečdaliai pacientų renkasi už tyrimus mokėti reikšmingą arba visą kainą, o ne laukti eilėje kelis mėnesius.

Š. Narbutas prideda, kad finansiniai nepritekliai onkologinėmis ligomis sergančius pacientus užklumpa ne tik dėl išlaidų gydymui, bet ir dėl sumažėjusių pajamų – turint laikinąjį nedarbingumą atlyginimai nėra kompensuojami visu 100 proc., o gydymas gali užtrukti ilgus mėnesius ir net metus.

„Nors daugelis onkologine liga susirgusių asmenų turi galimybę tęsti darbą, darbuotojai susiduria su įvairiomis kliūtimis. Dažniausiai tai susiję su darbo vietos išlaikymo klausimais, neretai bijoma, kad besigydantis pacientas bus pažemintas pareigose ar atleistas, o, neturėdami neįgaliojo statuso, negali pasinaudoti Darbo kodekse numatytomis apsaugomis neįgaliesiems. Aktyviai besigydantys onkologiniai pacientai, kurie nebeturi laikino nedarbingumo pažymėjimo ir grįžta į darbą, susiduria su situacijomis, kai prioriteto tvarka negali pasinaudoti atostogomis ar galimybe dirbti ne visą darbo dieną.

Taip pat, darbdaviui nusprendus su aktyviai besigydančiu onkologiniu pacientu nutraukti darbo sutartį, nėra taikomi prailginti įspėjimo terminai ir toks darbuotojas gali būti atleistas per 1 mėnesio laikotarpį. Tokiais atvejais pacientams gali būti ypač sunku susirasti naują darbą ir tęsti gydymą“, – finansinius pacientų sunkumus lemiančius veiksnius vardija Š. Narbutas.

Vėžys – dažniausiai diagnozuojama liga apdraustiesiems

Kaip ir minėjo plaučių vėžiu susirgusi Violeta, papildoma finansine pagalba onkologiniams pacientams gali tapti ir draudimo skiriama išmoka, todėl domimės, kokiais atvejais ji gali būti skiriama.

Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas, kad žmonės, susidūrę su tokia sunkia liga, yra priversti nedirbti, dėl ligos pasikeičia jų ir jų šeimų gyvenimai, jie patiria finansinių rūpesčių. Vėžys nėra vien pagyvenusio amžiaus žmonių liga, ji diagnozuojama ir jauno amžiaus pacientams.

„Apsidraudus asmens draudimu ir pasirinkus papildomai kritinių ligų draudimą, galima išvengti finansinių sunkumų, jei tokia liga būtų diagnozuota. Tai padėtų išlaikyti šeimos pajamų stabilumą, neprireiktų skolintis, iš draudimo gautas lėšas galima skirti gydymui, medikamentams ir pragyvenimui laikinai esant nedarbingu“, – aiškina A. Gimbickas.

„Lietuvos draudimo“ gyventojų turto draudimo vadovo teigimu, kritinių ligų draudimas galioja ne tik vėžio, bet ir aklumo, gerybinių galvos ir nugaros smegenų auglių, lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo, širdies, plaučių, kepenų, kasos transplantacijos, raumenų distrofijos atvejais. Jaunesni nei 25 metų asmenys gali apsidrausti nuo I tipo cukrinio diabeto ir trapių kaulų sindromo, o vyresni nei 25 metų amžiaus draudžiami, jei susirgtų miokardo infarktu, insultu, aortos aneurizma, galvos smegenų aneurizma, Bechterevo, Adisono ligomis, reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige, AIDS, išsėtine skleroze.

Pagal „Lietuvos draudimo“ asmens draudimo statistiką, vėžys yra dažniausiai diagnozuojama kritinė liga apdraustiesiems. Apsidrausti kritinių ligų draudimu gali bet kuris asmuo, tik draudikas, prieš sudarydamas draudimo sutartį, paprašys užpildyti anketą apie sveikatą ir, jei reikalinga, pateikti duomenis iš gydymo įstaigų. Draudimo nuo vėžio apsaugai taikomas 3 mėnesių karantinas.

„Draudimo išmoka mokama medikams patvirtinus vėžio diagnozę. Iš karto išmokama visa draudimo suma, kurią žmogus pasirinko drausdamasis ir tai nepriklauso nei nuo ligos stadijos, nei nuo išgijimo. Todėl asmens draudimu apsidraudę žmonės, jei susirgtų sunkia liga, gali gautą išmoką skirti gydymui“, – aiškina A. Gimbickas.