Dviračių vagys šią vasarą darbuojasi iš peties: negąsdina nei kameros, nei spynos

Vasarą dviračių vagys veikia pilnu pajėgumu ir šiemet pasižymi kiek didesniu apsukrumu – nors pernai birželį registruotos 76 dviračių vagystės, šiemet per tą patį laikotarpį fiksuojama jau 117 vagysčių. Pastebima, kad dviračių vagys dažniausiai imasi darbo laiptinėse, kiemuose, sandėliukuose, garažuose ar stovėjimo aikštelėse. Jei manote, kad gera spyna apsaugos nuo įgudusio vagies – teks nusivilti: rūpinantis dviračio saugumu, reikėtų atsižvelgti ne tik į tai.

Viena iš praėjusį mėnesį nukentėjusių nuo dviračių vagių – Vilniuje, naujos statybos daugiaaukščiame name, Pilaitėje, gyvenanti Rita. Nors moteris buvo įsitikinusi, kad specialioje kodu apsaugotoje dviračių saugykloje laikomas ir spyna prirakintas dviratis yra saugus, tai nesutrukdė vagims imtis darbo.

„Stebina vagių naglumas – ant namo kabo įspėjimas, kad teritorija stebima vaizdo kameromis, bet panašu, kad jiems nė motais. Turbūt nėra nieko, kas juos sustabdytų. Netekau dviračio už maždaug 800 eurų – gaila, kol kas jokių žinių dėl jo. Tik buvo neseniai pareigūnė apsilankiusi kaimynystėje, patarė įsinešti dviračius į balkonus, nes siaučia vagys“, – sako nukentėjusi moteris.

Savo patirtimi pasidalino ir vilnietė Ineta – vieną sekmadienio vakarą jos vyras pastebėjo, kad dviračių saugykloje nėra dviračių, nors šeštadienį jie dar buvo. Moteris skaičiuoja, jog patirti nuostoliai siekia virš 500 eurų.

„Dviračių saugykla nebuvo išlaužta, vogęs žmogus arba žinojo kodą, arba dviračių saugykla nebuvo uždaryta. Spyna, kuria dviračiai buvo prirakinti, rasta sulaužyta. Paskambinau vakare policijai. Vėliau susisiekė kriminalistė, tą patį sekmadienio vakarą surengė apklausą online, nes karantinas buvo. Na, mes turėjome dviračių čekius, nuotraukas, nusiuntėme visus įrodymus. Į namo vadybininką kreipėmės dėl kamerų, tačiau jis informavo, kad jos labai nekokybiškos ir naktį nieko nebus matyti. Dviračiai buvo metų senumo. Pareigūnai daugiau niekuo ir nepadėjo: kriminalistės atvyko pakalbėti gyvai ir apvaikščiojo kaimyninius butus“, – prisimena ji.

Stebint padažnėjusias dviračių vagystes, kalbiname specialistus apie tai, kaip užtikrinti dviračio saugumą ir ką daryti nukentėjus nuo vagių.

Nėra spynos, kurios neįveiktų patyręs vagis: ką daryti?

Norint apsaugoti dviratį nuo vagių, savaime suprantama, kad reikia pasirūpinti tinkamu dviračio laikymu ir saugumo priemonėmis. Deja, jos negarantuoja, kad dviratis nebus pavogtas, tik sumažina vagystės tikimybę. Kaip aiškina dviračių prekybos svetainės „Bikko.lt“ vadovas Julijus Zaura, įgudę ilgapirščiai gali nulaužti net ir įmantriausią spyną, tačiau, priklausomai nuo jos saugumo lygio, kinta jos nulaužimo laikas, į kurį vagys atsižvelgia vertindami riziką.

„Absoliučiai visas spynas vagys gali nulaužti, tačiau jie įvertina riziką. Jie žino, kurioms spynos įveikti prireiks 10–15 sekundžių, o prie kurių teks pasikrapštyti 20–30 sekundžių. Vagiui tai jau yra didelis laiko tarpas – daug įtampos ir didelė tikimybė, kad jis įklius, bus nubaustas. Prekyboje gausu „žaislinių“ spynų, kurias nulaužti vienas juokas – akivaizdu, kad vagys pirmiausia ir ieško tokio lengvo grobio“, – teigia jis.

Pašnekovas pastebi, kad vagys taip pat būna nevienodi – dalis jų dairosi dviračių, kurie būna paliekami be jokių apsaugos priemonių, tad tokius vagis atbaido bet kokia spyna. Tuo metu „kvalifikuotas“ vagis yra susipažinęs su aukštesnio saugumo lygio spynomis, yra pasiruošęs nulaužti ir tas spynas, kurių lydiniai paprastomis priemonėmis nėra įveikiami.

Dairydamiesi grobio, vagys atkreipia dėmesį į dviračio kainą, apsaugos lygį, aplinką, bendrą riziką. Norint užtikrinti didesnį dviračio saugumą, nepakanka naudoti dviračio spyną – kaip pastebi J. Zaura, dalis dviratininkų vis dar daro dviračio rakinimo klaidas, kurios palengvina vagims darbą.

„Saugiai užrakintas dviratis yra tas, kurio spynelė apkabina ne tik ratą, bet ir kurią nors rėmo vamzdžių dalį – svarbiausia, kad ji apimtų tvirčiausias dviračio konstrukcijas. Jei rakinamas tik priekinis ar galinis ratas, vagiui patogu tiesiog nuimti jį. Juokinga, kai dviratininkai kabina dviratį už sėdynės, kuri kartais tiesiog paprasčiausiai išsimauna, o pats neatsakingiausias dalykas – niekur neprirakinti, nebent esate pasiruošęs greitai bėgti, jei kas sumanytų ant dviračio atsisėsti ir nuvažiuoti“, – sako J. Zaura.

Tačiau vienas labiausiai riziką veikiančių veiksnių yra aplinka, kurioje dviratis paliekamas. Žinoma, kad mažiau matomoje vietoje vagis drąsiau imsis daugiau laiko reikalaujančių spynų, tad dviratį geriausia palikti matomoje, idealiu atveju – vaizdo kameromis pasiekiamoje vietoje.

„Gerai matomoje, viešoje vietoje rizika vagims smarkiai išauga – vienas, antras kartas, kažkas atpažins, pasidalins nuotrauka, pasimatys veido šonas, gobtuvo neužteks, ir vagis gaus bausmę. Viešose vietose replių traukimas ir krapštymasis iškart atkreips aplinkinių dėmesį. Pradedantysis vagis įvertins, kad tuo užsiimti jam tiesiog nepasimoka ir ieškos lengvesnio grobio“, – teigia J. Zaura.

Vasara – pats darbymetis dviračių vagims

Kaip skelbia Lietuvos policijos departamento specialistai, pastaruoju metu stebima dviračių vagysčių dažnėjimo tendencija, nes, kaip ir kiekvienais metais, atšilus orams gatvėse pagausėja dviratininkų – prasideda dviračių sezonas.

Palyginus su 2019 metais, stebima, kad analogiška situacija buvo ir prieš metus. 2019 m. sausio mėnesį tokių nusikaltimų buvo fiksuota 32, vasarį – 27, kovą – 39, balandį – 71, gegužę – 110, birželį – 76. Tuo metu 2020 metų sausio mėnesį tokių nusikaltimų buvo fiksuota 25, vasarį – 22, kovą – 49, balandį – 65, gegužę – 104, birželį – 117.

Vis dėlto, pareigūnai aiškina, kad, atsižvelgus į 2019 metų tendenciją (pasibaigus sezonui, pavyzdžiui 2019 metų rugsėjį tokių nusikaltimų buvo fiksuota 60, spalį – 30, lapkritį – 21), galima prognozuoti šių nusikaltimų mažėjimą pasibaigus sezonui ir 2020 metais.

„Stebima, kad dviračių vagystės vykdomos tiek įsibraunant į patalpas, tiek atviroje ar bendro naudojimo patalpose. Taip pat stebimos šios vagystės vietos – laiptinė, kiemas, sandėliukas, garažas ar stovėjimo aikštelė. Dažniausiai vagystės vykdomos naudojant kirpimo priemones“, – aiškinama pareigūnų atsakyme į Delfi žurnalistų klausimus.

Esant dviračio vagystei, patariama nedelsiant pranešti policijai telefonu 112. Visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius, todėl, pranešę policijai, padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti padarytus nusikaltimus. Už dviračių vagystes numatoma baudžiamoji atsakomybė: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Policijos pareigūnai pataria, kaip pasirūpinti dviračio saugumu:

– Siekiant apsaugoti dviratį nuo vagystės, galima pažymėti jį per www.pazymetas.lt sistemą;
– Paliekant dviratį, jį prirakinti specialia tvirto metalo ar armuota kilpa ir patikima spyna prie tvirto ir nejudančio objekto;
– Rakinant tvirtinti ne už rato, o už rėmo, antraip gali likti tik spyna su ratu;
– Galima naudoti vienu metu iškart kelis, bet skirtingo tipo užraktus;
– Palikti dviratį ne užkampyje, bet žmonių matomoje vietoje;
– Planuoti keliones ir dviračiu nevykti ten, kur nebus galimybės saugiai palikti (prirakinti);
– Nepalikti dviračio kaskart toje pačioje vietoje;
– Turėti savo dviračio nuotrauką, kurioje būtų matyti ypatingos žymės;
– Jei dviratis paliekamas pagalbinėse patalpose, sandėliuke – pasirūpinti durų sutvirtinimu ir patikimomis spynomis;
– Jei dviratį pavogė, nedelsiant pranešti policijos pareigūnams;
– Nepirkti naudoto dviračio iš privataus asmens, jei negalite matyti įsigijimo dokumentų ir įsitikinti, kad dviratis nėra vogtas.

Tikimybė surasti pavogtą dviratį išauga, jei jis registruotas sistemoje

Net ir žinant visas saugumo priemones, tikimybė, kad dviratis bus pavogtas, išlieka. Kaip reikėtų elgtis tokiu atveju ir kiek tikėtina, kad dviratį pavyks atgauti? Kaip teigia Lietuvos dviračių verslo asociacijos (LDVA) prezidentas Rytis Paulikaitis, jeigu dviratis registruotas LDVA registre, reikia paskelbti apie tai Registro sistemoje – taip žinia apie vagystę pasieks LDVA narius, draugus, partnerius ir policiją.

„Taip pat klientui būtina nuvykti į artimiausią policijos komisariatą su dviračio dokumentais, parašyti pareiškimą. Jei klientas pametė ar kitaip prarado dviračio dokumentus, o jis yra registruotas LDVA Registre, tai iš sistemos gali pats išsitraukti ir atsispausdinti nuosavybę patvirtinantį sertifikatą. Tikimybė, kad dviratis bus surastas, žymiai didesnė, jei jis registruotas DR sistemoje. Dažnai policija, vykdydama tokias specialias operacijas, kaip kratos ir apžiūros, randa dviračius, ir, bendradarbiaujant su DR administratoriumi, suranda jų šeimininkus“, – aiškina jis.

Įvykus dviračio vagystei, kreipiasi dėl draudimo išmokos: ką svarbu žinoti?

Tokiais atvejais, kai pavogto dviračio nebepavyksta susigrąžinti, patirtą žalą gali kompensuoti gyventojų turto draudimas. Priklausomai nuo dviračio vertės, įprastai atlyginama apie 600 eurų žala, tačiau registruojama ir 1000 eurų viršijančių žalų.

Kaip aiškina „Swedbank“ specialistai, užregistruoti žalą galima prisijungus prie interneto banko arba paskambinus telefonu. Norint gauti draudimo išmoką netekus dviračio dėl vagystės, svarbu pateikti paaiškinimą apie įvykį, dokumentus iš policijos, dokumentus, kurie patvirtintų draudžiamojo įvykio metu patirtas išlaidas, taip pat dviračio pirkimą įrodančius dokumentus.

Jeigu įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, draudimo išmokos dydis priklausytų nuo to, kur dviratis buvo laikomas, kai jį pavogė.

„Apdraustuose namuose daiktai yra draudžiami draudimo polise nurodyta namų turto draudimo suma. Rūsyje, apdraustam butui priklausančiame garaže, ar pagalbiniame pastate, kuriuo naudojasi tik klientas, maksimali išmokos suma gali siekti iki 25 proc. nuo draudimo sumos. Svarbu pabrėžti, kad nuostoliai atlyginami tik tuo atveju, jei draudžiamojo įvykio metu buvo tinkamai užrakintos patalpos, kuriose buvo dviratis, durys ir uždaryti visi langai. Jei turėsite būsto draudimą, kuris apims ir jūsų turimą dviratį, ir jūsų dviratė transporto priemonė bus pavogta už namų durų, bet kurioje Lietuvos vietoje, įskaitant ir jūsų gyvenamo daugiabučio laiptinę, jums galės priklausyti iki 5 proc. nuo draudimo sumos“, – aiškina „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

P. Ladziato taip pat pabrėžia, kad draudimas galioja be tiesioginės priežiūros paliktam dviračiui, jei jis buvo prirakintas prie stacionarių objektų. Vis dėlto, jeigu dviratis po kurio laiko atsirastų, jis turėtų būti perduotas draudėjams arba turėtų būti grąžinta gauta draudimo išmoka.