Apie paskolą svarstantiems žmonėms vienas iš aktualiausių klausimų – nuo ko priklauso palūkanų dydis. Kaip teigia P. Ladziato, skolinimo versle palūkanos priklauso nuo dviejų dalykų – nuo to, ar paskola su užstatu, ar be užstato. Kalbant apie paskolas be užstato, standartiškai yra paplitusios vartojamosios paskolos, o užstatas gali būti skirtingas – būsto užstatas ar valstybės garantija, kaip, pavyzdžiui, valstybės remiamos studijų paskolos.
„Paskolos be užstato dažniausiai būna brangesnės, o su užstatu – pigesnės. Labai svarbu ir tai, kad kiekviena kredito institucija turi savo taip vadinamą pinigų kainą, kiek jai kainuoja finansuoti klientą. Tai priklauso nuo daugelio dalykų – pačios įstaigos kreditingumo, nuo pinigų kainos tarptautinėse rinkose ir panašiai. Ir yra trečias dalykas – tarp mūsų, šitame sektoriuje dirbančių žmonių taip vadinama rizikos premija, po kuria palenda daugelis dalykų: kaip konkreti kredito institucija vertina konkretaus kredito kliento riziką, kokia yra pelno marža, koks yra kliento lojalumas su pačia organizacija. Dėl to mes dažniausiai ir gauname individualias palūkanas arba kainą“, – aiškina P. Ladziato.
Jo teigimu, paskolą verta imti ilgesnėje laiko perspektyvoje atsiperkantiems tikslams – įsivertinti paskolos poreikį turi kiekvienas savarankiškai.
„Skolintis rekomenduojama dalykams, kurie sukuria ilgo laikotarpio vertę, kuria galėsi džiaugtis metus, du, tris, geriausia – visu paskolos gavimo metu. Kai žmogus svarsto, ar skolintis automobiliui, tai rekomenduojama pagalvoti apie paskolą; kai žmogus galvoja finansuoti studijas, kurios jam tarnaus visą gyvenimą, tai irgi rekomenduojam pagalvoti apie skolinimąsi, bet dėl trumpalaikių pirkinių reiktų pagalvoti, ar tikrai verta“, – pabrėžia P. Ladziatko.
Vertindamas paskutinių trijų metų tendencijas, specialistas pastebi, kad vartojamosios paskolos linkusios stambėti – tai reiškia, kad žmonės mažiau linkę pirkti pigių pirkinių ir dažniau perka ilgo vartojimo produktus.
Paklaustas, ar koronaviruso pandemija pakeitė būsto paskolos gavimo sąlygas, P. Ladziatko teigia, kad paskolos teikimo sąlygos nekito, tačiau reikšmingi pokyčiai stebimi klientų mokumo atžvilgiu.
„Kalbant apie būsto paskolas, čia svarbios dvi pusės: ką bankas apie tai galvoja ir kaip atrodo potencialaus skolininko portretas. „Swedbank“ nekeitė skolinimo sąlygų klientams nuo pat kovo 16 d. iki dabar. Tačiau, kalbant apie klientus, matome iš statistikos, kad pasikeitė jų finansinė padėtis – liūdnoji pusė ta, kad daugiau klientų ji pablogėjo, nei pagerėjo. Manau, šiems klientams dabar skolinimosi galimybės prastesnės, bet labiau dėl jų pačių pasikeitusios aplinkos“, – pastebi P. Ladziatko.
Paklaustas, nuo ko priklauso pradiniam įnašui reikalinga suma, pašnekovas teigia, kad 15 proc. yra sureguliuota minimali pradinio įnašo riba, tačiau pastebima, kad klientai linkę iš pradžių įnešti didesnę sumą.
„Dažnai girdim apie banką frazes, kad bankas duoda ar neduoda paskolų, tai svarbu tai, kad bankas skolina indėlininkų lėšas ir turi daryti tai atsakingai. Pradinis įnašas susijęs su užstato rizika. Pavyzdžiui, žiūrint iš dabartinės situacijos, tai patys klientai vidutiniškai sumoka pradinio įnašo apie 23 proc. Šis skaičius nėra pakitęs pandemijos metu, gal vienu, kitu procentu, bet tai rodo, kad žmonės patys nori daugiau įnešti, nes kuo daugiau įneši, tuo mažiau mokėsi palūkanų“, – pastebi jis.
Daugiau – transliacijos įraše.