Delfi primena, kad, atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo, Vyriausybė šių metų kovo 15 d. neeiliniame posėdyje nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Karantinas oficialiai Lietuvoje buvo įvestas kovo 16 d.
Gerėjant epidemiologinei situacijai nuo balandžio vidurio karantino sąlygos pradėtos švelninti.
Gegužės 27 dieną Vyriausybė patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlytus epidemiologinius karantino atšaukimo kriterijus.
Vienas iš kriterijų – suminis sergamumo koronavirusu rodiklis 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų neturi didėti nuo kriterijų patvirtinimo dienos. Šis rodiklis yra 3,4.
Antrasis kriterijus – ne mažiau nei 90 proc. per savaitę nustatytų naujų koronaviruso atvejų susiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais. Šis rodiklis šiek tiek pablogėjo per šią savaitę, nes yra daugiau įvežtinių atvejų.
Trečiasis kriterijus – vidutiniškai per savaitę teigiamų naujų koronaviruso atvejų dalis neviršija 0,5 proc., palyginti su visais atliktais tyrimais. Šitas rodiklis Lietuvoje vertinamas kaip labai geras. Palyginti su gegužės 22 d. duomenimis, jis dvigubai sumažėjo ir siekia 0,11 proc.
Ketvirtasis kriterijus – per savaitę nustatyta ne daugiau nei penki įvežtiniai atvejai. Šiuo metu dar yra 10 atvejų per savaitę.
„Atsižvelgus į bendrą situaciją ir sveikatos sistemos pasirengimą, kad turime valdymo mechanizmą, kurį sukūrėme per tą laiką, VESK sutarimu siūlome Vyriausybei baigti karantino režimą birželio 16 dieną, bet palikti valstybės lygio ekstremalią situaciją“, – sakė R. Tamašunienė.
Reikalavimai virsta rekomendacijomis
Kaip sakė vidaus reikalų ministrė, ūkinė veikla palaipsniui grįžta prie įprastinio režimo. Operacijų vadovas ir toliau bus sveikatos apsaugos ministras, jo rekomendacijos ūkio subjektams ir toliau galios.
„Visi reikalavimai virsta rekomendacijomis“, – sakė R. Tamašunienė.
Pasak ministrės, nutraukus karantiną nebebus ribojamas maitinimo, pasilinksminimo vietų darbo laikas. Ji taip pat informavo, kad ieškoma sprendimų dėl renginių, ypač organizuojamų neuždarose erdvėse. Svarstoma didinti leistiną žiūrovų skaičių.
Švietimo srityje saugos reikalavimai bus taikomi tik veikloms, kurios vyks vasarą: ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui ir neformaliajam vaikų švietimui. Renginiuose pamažu kas dvi savaites bus didinamas juose galinčių dalyvauti asmenų skaičius.
Baigus karantiną, išliks pasienio kontrolės punktai, bet vykstant sausumos keliais pasų kontrolės nebus. Ji po birželio 17 dienos dar bent mėnesį liks vykstantiems lėktuvais ir keltais.
Nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. liepos 16 d. siūloma pratęsti laikiną vidaus sienos kontrolę vykdant į Lietuvos Respubliką atvykusių asmenų patikrinimus prie vidaus Europos Sąjungos sienos – tarptautiniuose oro uostuose ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Tai reiškia, kad bus tikrinami tik atvykusių lėktuvais arba keltais asmenų pasai. Atvykusių sausumos keliais asmenų pasai nebus tikrinami.
Be to, siūloma užsieniečius, kuriems galima atvykti, skirstyti į 2 kategorijas: turinčius nacionalines vizas ir atvykstančius iš saugių trečiųjų šalių, t. y. tų, kurios atitinka nustatytus sergamumo kriterijus. Tokių šalių sąrašus kiekvieną savaitę skelbia valstybės lygio ekstremalių operacijų vadovas.
Protrūkis Lenkijoje – lokali problema
Ministrė kol kas negalėjo patikslinti, kada tiksliai bus galima be apribojimų vykti į Lenkiją.
„Lenkija yra tarp valstybių, kur galima vykti (neviršija 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų), tad Lietuva pasiruošusi sienos kontrolę nutraukti. Tai taip pat priklauso ir nuo Lenkijos“, – sakė R. Tamašunienė.
Lenkijoje praėjusį savaitgalį užfiksuotas rekordinis naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų šuolis, rašė BNS. Beveik du trečdaliai asmenų, kuriems savaitgalį buvo patvirtinta COVID-19, yra Zofiuvkos kasyklos darbininkai ir jų šeimos nariai.
Pasak ministrės, pati Lenkija šitą protrūkį laiko lokalia problema. Toje vietovėje, kur fiksuojamas atvejų didėjimas, galimai bus taikomos labai griežtos priemonės, tačiau nepastebima, kad problema plistų visos šalies mastu.