Elektroninė bankininkystė tapo įprasta
„Banko duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį pinigų pervedimų, apsipirkinėjimų internetu skaičiai augo kone penktadaliu, 19 procentų“, – sako Swedbank mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas. Anot specialisto, paties karantino metu piniginių procedūrų internete augimas siekė beveik 50 procentų.
„Lyginant su praėjusiais metais, šįmet atsiskaitymo internetu skaičiai yra išaugę“, – teigia Swedbank atstovas.
G. Vercinskas pastebi, kad prisijungimų prie interneto banko ir mobiliosios banko programėlės skaičius taip pat išaugęs.
„Ėjimas į išmanumą, internetinę erdvę yra spartus. Manome, kad ateityje žmonės vis dažniau apsipirkinės internetu, atliks pinigų pervedimus. Mobilioji programėlė ateityje bus taip pat labai populiari“, – įžvalgomis dalijas G. Vercinskas.
Populiariausios internetinės funkcijos
„Populiariausia funkcija mobiliojoje programėlėje – sąskaitos likučio pasitikrinimas“, – pastebi Swedbank atstovas.
Anot pašnekovo, populiaru yra ir gauti pavedimus, juos siųsti, taip pat atsiskaityti išmaniaisiais įrenginiais.
„Visgi stambesnės sąskaitos ir mokesčiai programėle mokami rečiau, tokiais atvejais naudojamas elektroninis bankas“, – sako G. Vercinskas ir prideda, kad mobilioji banko programėlė yra populiaresnė jaunimo gretose.
Kokie yra taupymo internete būdai?
„Karantino metu startavo Swedbank sukurtas įrankis, kurio pagalba vartotojai gali sekti savo pajamas ir išlaidas“, – naujienomis dalijasi G. Vercinskas. „Tai įrankis „Mano biudžetas“, jo naudojimas sparčiai auga“, – pasakoja vyras.
Swedbank atstovas pristato ir kitą banko sukurtą įrankį: „Kita priemonė yra e-taupyklė, kurioje galima taupyti kiekvieno atsiskaitymo kortele metu. Ši funkcija grindžiama sumos apvalinimu iki 1 euro.“
Anot specialisto, yra skaičiuojama, kad per vieną mėnesį žmogus gali sutaupyti apie 10 eurų.
„Per metus sutaupoma suma – sąlyginai nedidelė, 120 eurų. Bet kiekvienąsyk atsidarius interneto banką, smagu pamatyti, kad sutaupei, pavyzdžiui, 20 eurų“, – internetinio įrankio naudą įvardina G. Vercinskas.
Pašnekovas užsimena ir apie investuoti pradėjusius gyventojus. „Atsiradus galimybei nemokamai investuoti Baltijos šalių biržose, ši paslauga tapo labai populiari jaunimo tarpe. Jaunimas investuoja į vietinę rinką po vieną du eurus, o sumos kartais išauga iki 7 kartų“, – sako pašnekovas.
G. Vercinskas pastebi, kad tam, jog žmogus investuotų, nereikia baigti ekonomikos studijų: „Yra toks mitas, kad norint investuoti, reikia būti sukaupus labai daug žinių, reikia turėti atitinkamą išsilavinimą. Tačiau papildomai universiteto pabaigti nereikia. Pradedančiajam užteks sukaupti žinių bagažą investavimo pradžioje, reikės domėtis investicijų tendencijomis.“
Augant internetinės bankininkystės mastams, auga ir sukčių skaičius
„Dažniausiai bandoma sukčiauti apsimetant banko darbuotoju ar policijos pareigūnu“, – atskleidžia G. Vercinskas.
„Anksčiau sukčiai apsimesdavo vaikais tų žmonių, kuriems skambindavo, sakydavo, kad pateko į avariją. Šiais laikais žinutė kitokia – dabar sukčiai prisistato banko darbuotojais, praneša apie žmonių sąskaitose atliekamas neteisėtas operacijas ir prašo prisijungimo duomenų“, – teigia pašnekovas.
Ar galima atsiimti sukčių pavogtus pinigus? „Po kurio laiko, nebūtinai iškart, sukčiai pasisavina pinigus, ir tuomet pinigus atgauti tampa jau labai sunku. Jei žmonės kreipiasi iš karto, tikimybė atgauti pinigus yra didesnė, bet jei iš šoko būsenos yra atsibundama tik po kelių valandų ar po kelių dienų, didelė tikimybė, kad tie pinigai - jau prarasti“, – banko klientų patirtimis dalijasi pašnekovas.
G. Vercinskas nurodo ir dar vieną internetinių sukčių veiklos formą – kvietimą investuoti. „Kviečiantys investuoti sukčiai dažnai pasinaudoja žinomų žmonių vardais. Toks atvejis buvo nutikęs ir su Andriumi Tapinu, kai sukčiai, pasisavinę jo atvaizdą ir vardą, socialinėse medijose ragino investuoti“, – prisimena Swedbank atstovas.
Pavojus tyko ir dideles nuolaidas siūlančiose internetinėse parduotuvėse. Gytis Vercinskas siūlo atminti šią taisyklę: „Jeigu skamba per gerai, tai yra didelė tikimybė, kad tai netiesa“.
Specialisto teigimu, jei interneitnėje parduotuvėje nuolaidos yra 80-90 procentų, tokiais pasiūlymais pasitikėti nereikėtų.
Banko darbuotojai niekada neprašys prisijungimo kodų
G. Vercinskas primena, kad jeigu žmogui paskambina banko darbuotojas ar policijos pareigūnas, jis jokiu būdu neprašys nei banko prisijungimo, nei Smart ID duomenų, nei identifikacijos kodo.
„Tiesa, jeigu jūs pats skambinsite į banką, tada gali tekti pasakyti savo duomenis“, – esminį skirtumą nurodo specialistas ir ragina išlikti budriems.
Swedbank atstovas pabrėžia ir tai, kad bankai niekada nesiunčia nuorodų, kurias paspaudus reikėtų keisti savo prisijungimo duomenis.