Lietuvai laisvinantis iš karantino gniaužtų, tai praėjusį savaitgalį pajautė ir Palanga. Svečius jau galintys priimti kurorto viešbučiai ir kavinės sulaukė svečių. Tiesa, gerai pradžiai koją pakišo atvėsę ir lietingi orai.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė prisipažįsta, kad pajūrio verslininkai po truputį jau grįžta į ramesnę ateitį žadantį gyvenimą. Vos tik Lietuvoje įvedus karantiną, pavasarį ar vasarą Lietuvoje atostogauti planavę klientai puolė atšaukinėti rezervacijas. Dabar, prasidėjus karantino švelninimui, žmonės pradėjo domėtis rezervacijomis vasarai.
Linkę keisti savo planus
„Kai nuo gegužės 11 d. Palangoje vėl galima teikti apgyvendinimo paslaugas, tikrai padaugėjo užklausimų, sulaukiame daugiau užsakymų gegužei ir birželiui“, – teigė ji. Lietuviai pailsėti į Palangą ir toliau veržiasi net ir atšaukus didžiuosius renginius kurorte.
Vis dėlto, ar vasarą Palanga šurmuliuos nuo poilsiautojų, priklausys ne tik nuo karantino sąlygų ar pandemijos eigos, bet ir nuo orų.
„Lauko kavinės jau pradėjo dirbti, bet, pavyzdžiui, praėjusį šeštadienį ir sekmadienį lijo, todėl sąlygos nebuvo patogios lauko prekybai“, – pastebėjo pašnekovė.
Nepaisant to, verslo asociacijos atstovė pastebi, kad gyvenimas po truputį grįžta į vėžes. Kita vertus, iš užsienio turistų susidomėjimai dar pavieniai.
„Iš užsienio turistų padidinto dėmesio kol kas nejaučiame, nes tarptautinė situacija dar neaiški. Vienas kitas domisi, bet visuomet prideda, kad viskas priklausys nuo transporto galimybių“, – tęsė pašnekovė.
Nors lietuviai po truputį jau rezervuoja nakvynes Palangos viešbučiuose, I. Valaitienė pataria verslininkams atkreipti dėmesį, kad kai kurios rezervacijų sistemos už didesnį rezervacijos mokestį siūlo lankstesnes užsakymo atšaukimo sąlygas.
„Lietuviai yra linkę keisti savo planus, užsisako nakvynę prieš porą savaičių. Jie nepratę rezervuoti prieš porą ar kelis mėnesius“, – apie rizikas esant šaltai ir lietingai vasarai kalbėjo ji.
Nors, kaip jau minėta, didieji Palangos renginiai jau atšaukti ar nukelti kitiems metams, kurorto verslininkai laukia, kol pradės veikti baseinai, koncertų salės. Tai, pasak I. Valaitienės, leis pritraukti daugiau poilsiautojų, nes jie turės didesnį veiklos pasirinkimą mieste.
„Be to, niekas nepasiruošęs sėdėti kambaryje ir tik už jį mokėti, jei lauke pliaupia lietus“, – tęsė ji.
Kritulių kiekis auga dėl liūčių
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas teigė, kad prognozuoti, kokia laukia ši vasara, per anksti ir neįmanoma.
„Visos vasaros orų numatyti galimybių nėra. Lietuvos geografinė padėtis yra tokia, kad mums labai įtaką daro oro masės iš visų pusių, todėl viskas gali netikėtai keistis“, – sakė jis.
D. Valiukas siūlė nepamiršti, kad vasaros Lietuvoje niekada nebus vientisos: visuomet turėsime svyravimų – oras tai pašiltės, tai pašaltės.
„Tokių atvejų, kad panaši temperatūra nusistovėtų porą mėnesių ir būtų visą laiką tik šilta ar šalta, pas mus nebūna. Įprastai turime svyravimus ir iš anksto jų numatyti neįmanoma“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto klimatologai stebi, kad kalbant bendrai šilto oro džiaugsmai vis labiau keliasi į kalendorinį rudenį. Pavyzdžiui, stebima, kad vasara užsitęsia jau ir iki rugsėjo vidurio. Be to, kalbant bendrai daugėja ir karščio bangų.
Vasaros pradžia laikomas tas metas, kai dienos temperatūros vidurkis peržengia 15 laipsnių šilumos. Pasak D. Valiuko, klimatologinės vasaros pradžios Lietuvoje sulaukiama ir iki birželio vidurio. Pajūryje – kartais net vėliau, artėjant Joninėms.
Klimato kaita pateisina ir Lietuvos vardą – stebima, kad šalyje iškrenta ir vis daugiau kritulių. Tiesa, augimas pastebimas ne dėl dažnesnio lietaus, o iškrentančio kritulių kiekio.
„Tai susiję su didėjančiu liūtinių kritulių kiekiu. Jei kalbėsime apie vasarą, stebima, kad per trumpą laiką iškrenta labai didelis kiekis kritulių. Iš kitos pusės daugėja ir sausrų“, – pridėjo jis.