Tikrai nesuklysiu rašydamas, kad tiek daug valgančių ir geriančių žmonių Vilniaus gatvėse dar niekada nebuvo, net ir pačiais geriausiais laikais. Taip yra todėl, kad miesto savivaldybė viešojo maitinimo įstaigoms leido maksimaliai išsiplėsti, pasidaryti didesnes terasas, išsinešti staliukus ten, kur anksčiau nebuvo galima. Kai kuriose gatvėse šiuo metu net sunku praeiti, nes ant šaligatvių stovi staliukai, o prie jų sėdi valgytojai. Beje, tai labai gražus, mielas širdžiai vaizdas. Vilnius dabar primena Barseloną, Paryžių ar Romą.
Dar galima pagirti verslininkus, kurie akimirksniu sureagavo į valdžios duotą leidimą ir prisigalvojo pačių originaliausių ėjimų, pasistatė atitvarus ir terasas susimontavo ant važiuojamosios kelio dalies, taip pavyzdžiui yra prie Trakų ir Pylimo gatvėse esančių kavinių. Važiuoja nemažas srautas automobilių, o vos už pusės metro sėdi žavios panelės, kramsnoja traškias salotas ir užgeria jas vynu.
Staliukai valgytojams ir gėrėjams atsirado miesto parkuose, skveruose, o kai kurios gatvės net buvo specialiai uždarytos, kad ten galėtų plėstis kavinės. Taip yra Stiklių ir Savičiaus gatvėse, kur vietoj pravažiuojančių mašinų dabar visada čiauška po ilgos pertraukos vėl susitikę draugai, į pasimatymus einančios porelės, nuo nuotolinio mokymo internetinėse programose pavargę studentai. Kas įdomiausia – dabar į kavines pradėjo eiti net ir tie, kurie anksčiau to visai nedarė arba į miestą išlįsdavo tik kartą metuose. Dvi ponios, sutiktos vienoje iš kavinių Vilniaus gatvėje, netvėrė džiaugsmu matydamos tokį pilną miestą. „Atrodo, kad esame kažkur užsienyje. Visi tokie smagūs, tokie laimingi, per savaitę jau antrą kartą išlindome į centrą, bus nauja mūsų tradicija“, – pasidžiaugė jos.
Socialiniuose tinkluose jau visą mėnesį, kiekvieną vakarą plinta nuotraukos su sarkastiškais prierašais apie tai, kas darosi Vilniaus gatvėse. „Koronos gatvė“, „Viruso pasidalinimo vakaras“, „Koroninamės“ taip ir panašiai daug kas juokaudami rašo po nuotraukomis iš didžiausia pasaulyje lauko kavine tapusio miesto. Žmonių tiek daug, kad atrodo, jokio karantino niekada ir nebuvo. O apie žiniasklaidoje nuolat minimą didžiulę krizę baruose ir kavinėse tikrai niekas negirdėjo.
„Kokia dar krizė? Švenčiam gyvenimą“, – paklausta ar netrūksta pinigų juokiasi teisę studijuojanti Eglė. Dienomis ji dirba kavos bare, o vakare po darbo ateina atsipūsti į vyninę senamiestyje. Paklausta ar nereiktų šiuo laikotarpiu taupyti, ruoštis sunkesniems laikams, apie ką jau kalba politikai ir ekonomistai Eglė juokiasi: „Nežinau apie ką ten jie kalba, bet pas mus kavinėje arbatpinigių po karantino tik padaugėjo, per dieną surenku virš 50 eurų“, – sako ji.
Iš kavinių neišlenda ir kitas maitinimo versle dirbantis mano pašnekovas. Barmeną Mantą sutikau vienoje iš Savičiaus gatvės kavinių, su bičiuliu jiedu gėrė alų, diskutavo apie gyvenimą. „Barai labai atsigauna, žmonės eina nuo pirmos dienos, kai tik valdžia leido. Bet tai galima lengvai paaiškinti, visi buvome uždaryti, tiesiog pasiilgome draugų, pokalbių, juokelių, kurie gimsta prie bokalo. Labai smagu“, – sako Mantas. Jis sako, kad po darbo bare eidamas į kitas kavines jis netaupo, leidžia sau viską, kaip ir anksčiau. „Neperku kažko labai daug, tiesiog užkąsti, atsigerti ir viskas. Tam tikrai galiu leisti, nes užsidirbu“, – aiškina jis. Apie prasidėjusią krizę vyras dar nieko negirdėjo.
„Žmonės pasiilgo mūsų, klientų labai daug. Net papildomų staliukų neužtenka“, – džiaugsmingai apie darbą po karantino sąlygų palengvinimo kalba barmenė Agnietė iš baro „Paviljonas“. Jos klientai nei kiek netaupo, užsisako tiek, kiek ir iki karantino, o ir arbatpinigių nesumažino. „Pas mus kažkaip geri žmonės, visada palikdavo ir dabar palieka, nėra taip, kad ėmė taupyti“, – šypsosi ji.
Skaičiuoti svetimus pinigus gal ir nemandagu, tačiau labai įdomu. Todėl specialiai, eidamas po Vilniaus barus ir kavines stengiausi fiksuoti kiek kas palieka arbatpinigių. Ir žinote, galiu pasakyti, kad lietuviai tikrai dosnūs klientai. Mačiau kas paliko ir dešimt ir net dvidešimt eurų.
„Visais būdais dabar bandome atsitiesti. Per karantiną mūsų apyvarta buvo sumažėjusi net 85-90 procentų, todėl dabar stengiamės daryti viską, kad tik galėtume priimti kuo daugiau žmonių“, – sako restorano „Cozy“ ilgametė darbuotoja Renata. Tada kai maitinimo įstaigos negalėjo priiminėti klientų – ji kasdien už mažesnį atlyginimą ir visai negaudama arbatpinigių dirbo su maistu skirtu užsakymams į namus. Pakuodavo patiekalus, išduodavo juos kurjeriams arba pati nešdavo į arti restorano esančius namus. „Darėme viską ir vis dar darome viską. Suprantame, kad padėtis neeilinė, turime stengtis, nes tikrai yra sunku. Manęs klausia kiek laiko trunka darbo pamaina, o aš pati negaliu į tai atsakyti, nes dažniausiai pasilieku dirbti ilgiau, padėti kolegoms“, – sako ji.
Restoranas „Cozy“ tikras pavyzdys visoms valgymo įstaigoms, nuolat sugalvoja originalių sprendimų, kaip galima išsisukti iš susidariusios padėties ir, žinoma, nepažeisti galiojančių suvaržymų. Pavyzdžiui, tarp lauke išstatytų staliukų personalas sugalvojo įrengti specialius atitvarus – stiklines sieneles. „Tokiu būdų galima nesilaikyti to dviejų metrų tarp staliukų tarpo, pastatėme jų daugiau, bet su sienelėmis. Beje, jos turi ir dar vieną didelį pliusą – apsaugo nuo vėjo, todėl klientams šilčiau. Visi laimingi ir patenkinti“, – pasakoja padavėja ir barmene dirbanti Renata.
Būtent šiame restorane gimė ir kita idėja, nuskambėjusi viso pasaulio žiniasklaidoje. „Cozy“ savininkas, olandas Bernis Ter Brakas sugalvojo, kad prie tuščių staliukų restorano viduje reikia pasodinti stilingai, naujausiomis dizainerių kolekcijomis aprengtus manekenus. „Tuos manekenus pasodinome tam, kad restoranas neatrodytų toks tuščias, kad žmonėms viduje būtų smagiau ir jaukiau. Nes viduje sodinti klientus galime tik išlaikydami didelius atstumus nuo kitų kompanijų. Dabar tuos tarpus užima manekenai“, – džiaugėsi restorano darbuotoja Renata. Vėliau „Cozy“ pavyzdžiu pasekė ir daug kitų Vilniaus kavinių. Šis projektas pajudino ir šiuo metu apmirusį Lietuvos mados verslą, restoranuose nemokamai reklamuojamos naujos kolekcijos. Gal kas nors vakarienės metu užsimanys nusipirkti naują dizainerio kurtą palaidinę ar kelnes.
Vilniaus barų prisitaikymu prie griežtų karantino sąlygų negali atsidžiaugti dvi kino pramonėje dirbančios draugės – Emilija ir Rūta, kurias sutikau „Halės“ turguje esančio baro „Wingis“ terasoje.
„Labai daug naujų vietų – tai tiesiog nuostabu. Norisi ilgiau būti mieste, viską pamatyti. Šiandien aplankėme jau tris terasas ir tikriausiai tai dar ne pabaiga“, – paaiškino merginos. Jos lėtai siurbčiojo užsakytus kokteilius ir pasakojo man, kad šis laikotarpis gana sudėtingas. „Abi likome be darbo, viskas kino pasaulyje sustojo, niekas nefilmuojama, todėl mums sunku. Tačiau nesinori užsidaryti namuose ir nieko neveikti, vis tiek lendam į žmones, bendraujam. Juk toks gyvenimas, tenka leisti santaupas ir tikėtis, kad greit vėl galėsime dirbti ir užsidirbti“, – kalbėjo Emilija ir Rūta. Už alkoholinius kokteilius jos sumokėjo po septynis eurus, gana nemažai, todėl nusprendė neužsisakyti valgyti. „Pavalgyti galima ir namuose“, – nusijuokė jos.
Kad alkoholis daug populiariau už maistą galima pastebėti ir netoli Sveikatos apsaugos ministerijos esančiuose baruose „Distilerija“, „Piano man“, ir net tame pačiame pastate, kur dirba Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga veikiančiame bare „Mililitrai“. Pakalbinau kokteilius gurkšnojančią Danguolę, kodėl kavinėje pasirinko išgerti, o ne pavalgyti. „Nes karantinas užkniso juodai, namuose po darbo pavalgėm, o dabar su drauge išlindome atsigaivinti“, – paaiškino moteris. Bent kelis vakarus per savaitę ji stengiasi būti mieste, pasėdėti bent valandą. „Pagrinde vynas ir kokteiliai, valgyti restorane dar neteko per šias dienas“, – apie susiformavusius naujus įpročius aiškino Danguolė.
Ne vienas barų darbuotojas man patvirtino, kad po karantino daug kas pradėjo žymiai daugiau išgėrinėti. Be to, būna daugiau nusigeriančių iki žemės graibymo, tokių personų, kurios jau sunkiai gali pastovėti ant kojų. Tam visai nereikia vėlaus vakaro. Štai vaizdelis 19 valandą vakaro – prie populiaraus, Visų šventųjų gatvėje esančio baro „Bukowski“ terasos, kol žmonės prie staliuku ramiai išgėrinėja ir bendrauja, vos už dešimties metrų, šūkauja apgirtęs ponas nusiridenęs nuo suoliuko. Jam padėti skubiai atvyko greitoji medicinos pagalba. Trys medikai bando pastatyti apgirtusį vyrą ant kojų, prašo lipti į mašiną, siūlo vežti į ligoninę ir pagelbėti. Vyras vis tiek šūkauja, jam nelabai norisi išsiblaivyti.
„Žmonės sužvėrėję ir pamiršę, kas yra mandagumas. Ateina prie baro ir vietoj to, kad pasiimtų vieną alaus – iškart ima keturis bokalus“, – sako baro „Amadeus“ barmenė Dovilė. Ji pastebėjo, kad daug kas pasiilgo alkoholio, todėl už prarastą laiką, kai negalėjo lankytis baruose – dabar bando atsiimti dvigubai.
„Labiausiai tai jautėsi pačioje pradžioje, kai tik atsidarėme. Atrodė, kad kai kurie geria dėl sportinio intereso, kad tik greičiau ir labiau apsvaigtų. Gal žmones taip stipriai paveikė užsidarymas namuose, nežinau, sunku pasakyti“, – įspūdžiais dalinasi barmenė.
Ji pasidžiaugė, kad baras kuriame dirba, nuolatos yra pilnas žmonių. Visai nesvarbu – darbo diena ar savaitgalis – klientai ateina kasdien. „Kai savivaldybė leido išsiplėsti ir staliukus statyti daug didesniame plote nei anksčiau, vienu metu galime priimti keturis kartus daugiau klientų ir tai pasiteisino. Dažniausiai, jeigu geras oras, jų tiek ir būna, užsėda visus mūsų staliukus. Darbo labai daug, neturiu poilsio minutės“, – sako klientų labai mylima baro darbuotoja Dovilė.
Žinomos barmenės žodžius patvirtino kitame sostinės senamiesčio gale esančio baro „Bardakas“ klientai Vaidas ir Gediminas. Gimtadienio proga draugų kompanijai jie užsakė stalą lauke, Vilniaus gatvėje.
„Neskaičiuojame ir netaupome, perkame kiek lenda“, – sako jie, rodydami ant savo stalo sustatytus brangiausius stipriuosius gėrimus. Net keli buteliai alkoholio, vienas jau tuščias, kitame dar šiek tiek liko. Paklausiau vyrų, kiek tokia puota kainavo, juk bare gerti buteliais – labai brangu.
„Daug kainuos, dar nemokėjome. Bet koks skirtumas ta sąskaita, juk pas mus šventė, nereikia taupyti, viskas gerai mūsų šalyje, patinka čia gyventi“, – sakė įkaušę vyrai.
Tai, kas vyksta Vilniaus gatvėje kiek išgąsdino dvi dvyliktokes, kurios eidamos pro čia esančius barus net išsitraukė veido kaukes. „Ten niekas nesilaiko jokio atstumo, žmonių tiek daug, kad net neįmanoma praeiti“, – sako aštuoniolikmetės Diana ir Anastasija. Merginos ruošiasi abitūros egzaminams, tačiau randa laiko išeiti pasivaikščioti į miestą.
„Buvome spurgų kavinėje, labai maloniai pasėdėjome, jau buvome to pasiilgusios“, – sako merginos. Tačiau ilgiau užsibūti mieste jos nenorėjo, vis tiek linkusios dar kurį laiką pasisaugoti grėsmingojo koronaviruso. „Baisu, žinoma, todėl stengiamės laikytis atstumo, saugotis praeivių“, – paaiškino.
Gerai, kad šios moksleivės nematė, kas jų paminėtoje Vilniaus gatvėje vyksta sutemus. Ten esančiose baruose žmonės net netelpa, nusidriekia eilės. Kai kurie nelaukia kol atsilaisvins staliukas, užsisako gėrimų ir sėdasi tiesiai ant žemės.
„Nepaprastai daug žmonių, atrodo, kad mieste dabar kažkokia šventė. Labai smagu, pagaliau vėl normalus gyvenimas“, – džiaugsmu netveria pirmą kartą po karantino sąlygų palengvinimo į miestą išėjusios Goda, Mantvilė ir Karina. Trijulė viename iš barų gurkšnojo vyną, paklausiau ar butelį rinkosi pagal kainą, juk dabar daug kas taupo.
„Ne, rinkomės pagal skonį ir kitus dalykus, bet taip gavosi, kad išsirinkome patį pigiausia, tai gal nėra taip blogai“, – sako jos.
Greta, prie kito staliuko sėdėjusi porelė Aušrinė ir Mantas penktadienio vakarą leido su kokteiliais. „Išgėrėme keturis ir dar du imsim. Dabar kai nėra renginių – lieka tik barai, todėl čia ir sėdime“, – papasakojo vaikinas. Jis atskleidė, kad už gėrimus sumokės apie septyniasdešimt eurų. Už tai jį aptarnavusiai padavėjai paliks bent dešimt eurų arbatpinigių.
„Dirbu su informacinėms technologijoms, mūsų srityje niekas nemažino atlyginimų, viskas yra gerai, galiu sau leisti, tikrai, nesijaudinkite“, – savo dosnumą pakomentavo vaikinas.