Bene pagrindine nerūšiavimo priežastimi gyventojai įvardijo patogumą išmetant visas atliekas į vieną buitinių atliekų konteinerį. Tačiau, nepaisant šio gyventojų nurodyto patogumo, VšĮ „Žiedinė ekonomika” steigėjas Domantas Tracevičius tikina, kad rūšiavimas – kiekvieno iš mūsų pareiga, kurią turime stengtis įgyvendinti.
Anot VšĮ „Žaliasis taškas” – pirmosios ir didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos Lietuvoje – rūšiuoti reiktų todėl, jog tai viena iš svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo. Surūšiuotos atliekos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar panaudojamos energijai išgauti.
Tačiau norint rūšiuoti tinkamai, vertėtų žinoti, kaip teisingai tai daryti bei kokios atliekos turi keliauti į tam tikrą konteinerį.
Kaip rūšiuoti stiklą?
Universalios atliekų rūšiavimo taisyklės nurodo, jog į stiklo – žaliąjį – konteinerį metamos stiklinės pakuotės: buteliai, indai ir stiklinės pakuotės, stiklainiai be dangtelių, taip pat stiklo duženos bei atraižos. Pašalinamų pakuočių plauti nebūtina, nereikia nulupti ir etikečių, svarbu išpilti jose likusius skysčius.
Stiklinės pakuotės žymimos GL raidėmis, o skaičiai nurodo stiklo rūšį bei spalvą. Pavyzdžiui, 70 GL – bespalvis stiklas, 71 GL – žalias stiklas, rudasis stiklas žymimas 72 GL.
Taip pat universalios atliekų rūšiavimo taisyklės nurodo, kad į stiklo rūšiavimo konteinerį nevalia mesti veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos, dezinfekcinių priemonių butelių, taip pat visų tipų elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų bei automobilių stiklų. Juos derėtų gabenti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, esančias kiekvienoje apskrityje.
Metalinės skardos gali „keliauti” kartu su plastiku
Į geltonąjį plastiko konteinerį keliauja visos plastikinės, kombinuotos (popieriaus ir plastiko, plastiko ir metalo) bei metalinės pakuotės.
Prieš pašalinant pakuotes, plastikiniai buteliukai yra užsukami, juose esantys skysčiai turi būti išpilami. Į plastikui skirtą konteinerį metami: plastikiniai buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, plastiko loveliai ir žaislai be elektroninių įtaisų.
Į konteinerį patenka ir kombinuotos pakuotės, tokios kaip: TetraPak, Elopak, pieno, sulčių pakuotės bei saldainių, traškučių ir kiti pakeliai. Mesti galima ir šias metalines pakuotes: metalinius dangtelius, gėrimų bei konservų skardines, kepimo skardas, kitas smulkias metalines atliekas.
Taisyklės nurodo, kad į geltonąjį plastiko konteinerį mesti negalima dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, higienos reikmenų, medicinos atliekų ir švirkštų. Pavojingų medžiagų tarą reiktų vežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę, o medikamentus priduoti vaistinėse. Visas kitas išvardytas, plastiko turinčias atliekas reiktų mesti į buitinių atliekų konteinerį.
Abejojantiems, ar pakuotę galima mesti į plastiko konteinerį, vertėtų pažiūrėti, koks pakuotę žymintis ženklas yra nurodytas. Plastikinės pakuotės pažymimos raidėmis: PET, HDPE, PVC, LDPE, PP, PS ir OTHER.
Vienkartinės servetėlės – nerūšiuojamos
Į popieriaus konteinerį metamos visos popierinės bei kartoninės pakuotės bei kiti popieriniai daiktai: laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai. Popieriaus konteineryje atsiduria ir popierinės ar kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai bei dėžutės. Popierinės pakuotės žymimos raidėmis PAP.
Nederėtų į mėlynąjį konteinerį mesti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, padengto plastiku popieriaus, sutepto riebalais popieriaus ar kitomis medžiagomis, tokiomis, kaip tepalai, dažai, betonas. Taip pat nereiktų mesti dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis – jie metami į buitinių atliekų konteinerį.
Išmetant pakuotes svarbu, kad popierius būtų sausas ir švarus. Nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines dėžutes reikėtų išlankstyti.
Rūšiuoti gali padėti ženklai
Norint teisingai rūšiuoti vertėtų atkreipti dėmesį ir į ant pakuočių nurodytus ženklus. Lietuvoje pakuotes ženklinti privaloma raide ir skaičiumi, nurodant jų sudėtį – taip lengviau jas surinkti, atskirti, perdirbti, o kartu ir rūšiuoti. Pakuočių medžiagoms yra priskiriami ir skirtingi kodai: plastikams – nuo 1 iki 19; popieriui ir kartonui – nuo 20 iki 39; metalams – nuo 40 iki 49; medžiui – nuo 50 iki 59; tekstilei – nuo 60 iki 69; stiklui – nuo 70 iki 79; kombinuotoms pakuotėms – nuo 80 iki 99.
Metalinės pakuotės pažymėtos FE raidėmis. ALU raidės nurodo, jog pakuotė pagaminta iš aliuminio – tai dažniausiai būna gėrimų arba konservų skardinės. Medis žymimas raidėmis FOR, o skaičiai nurodo medienos rūšį. Tekstilė žymima trumpiniu TEX.
Bene plačiausiai pasaulyje naudojamas ženklas – žaliojo taško ženklas (angl. Green Dot). Žaliojo taško ženklas reiškia, kad pakuotės gamintojas rūpinasi aplinkos taršos mažinimu – yra sumokėjęs už tinkamą pažymėtos pakuotės tvarkymą.
Žaliuoju tašku pažymėtos pakuotės tvarkymo pareigą perima „Žaliojo taško“ organizacija, veikianti kiekvienoje ES šalyje. Dvi ratu judančios rodyklės ženkle simbolizuoja žiedinę ekonomiką, kurioje atliekos virsta žaliavomis. Skaičiuojama, jog per metus šiuo ženklu pažymima iki 460 mlrd. pakuočių.
Šie ženklai taip pat reikalingi kontrolę vykdančioms institucijoms, kurios gali patikrinti gamintojus bei importuotojus, peržvelgusios pakuočių ženklinimą – taip nustatyti, ar tokios atliekos yra tvarkomos tinkamai ir ar gamintojai vykdo savo pareigas.
Kur dėti kitas atliekas?
Tara, kurią galima atiduoti į taromatus, žymima D raide, ją taip pat reiktų atskirai surūšiuoti ir nunešti į artimiausią taromatą. Buitinės technikos ir elektronikos atliekas bei baterijas galima nešti į bet kurią elektronikos platinimo vietą. Taip pat nedidelių išmatavimų elektroniką galima priduoti į didesniuose prekybos centruose esančias surinkimo dėžes.
Nemokamai elektros ir elektroninės įrangos atliekas galima taip pat priduoti į savivaldybių įsteigtas didelių gabaritų atliekų aikšteles, kurių Lietuvoje yra beveik 100. Nenaudojamą įrangą taip pat galima pristatyti į specialias gamintojų ir importuotojų įsteigtas elektronikos atliekų priėmimo vietas.
Pavojingos atliekos, tokios kaip akumuliatoriai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos bei gyvsidabrio turinčios atliekos neturėtų patekti į buitinių atliekų srautą. Tokių atliekų nereiktų pilti į plautuvę ar klozetą, lietaus nuotekų šulinius ar tiesiog ant žemės. Šias atliekas reiktų saugiai pristatyti į regionines pavojingų atliekų surinkimo aikšteles.