Atliekų tvarkymas – paprastai: specialistė papasakojo, kur turi keliauti keramikos duženos ir tušti plaukų lako buteliukai

Atliekų ir pakuočių tvarkymas, iš pirmo žvilgsnio, gali atrodyti paprastas. Stiklas turi keliauti į žalią konteinerį, popieriui skirtas geltonas, plastikui – mėlynas. Vis tik, neretai manoma, kad viskas, kas dūžta, priklauso žaliajam konteineriui, o visos pakuotės, kurios iš pažiūros – popierinės – geltonajam, nors turi plastiko dalelių. Deja, netinkamai išmestos atliekos užteršia visą konteinerių turinį. Tad, kaip žinoti, kur reikėtų mesti vienkartinius kavos puodelius ar sudužusį porcelianinį puodelį, jog nepakenktume visoms surūšiuotoms atliekoms? Apie visai tai aiškiai bei paprastai pasakoja VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos specialistė Asta Burbaitė.

Perdirbta tona popieriaus – sutaupyta 27 tūkst. litrų vandens

2016 metų „Eurostats“ atliktas tyrimas parodė, kad vienam Lietuvos gyventojui tenka daugiau nei 2,3 tūkst. kilogramų atliekų. Šiais skaičiais mes dvigubai lenkiame mūsų kaimyninę Latviją. Tačiau, kodėl tai – didžiulė problema?

Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kilogramų pakuočių atliekų. Specialistė pažymi, kad gali atrodyti, jog tai – maži skaičiai, tačiau, iš tiesų, pakuotės yra labai lengvos, tad, užima daug vietos. Konteineryje vien pakuotės gali užimti iki 80 proc. tūrio.

„Be to, tam tikrų rūšių pakuotes pakankamai lengva perdirbti. Pavyzdžiui, stiklo pakuotes galima perdirbti neribotą kiekį kartų – tokiu būdu mes sunaudojame mažiau išteklių, mažiau kenkiame gamtai, nes nereikia gaminti naujų pakuočių. Pavyzdžiui, perdirbdami gėrimų skardines sutaupome iki 95 proc. energijos“, – priduria A. Burbaitė.

Tai, kad verta pagalvoti, kur išmetame įvairius daiktus, jų pakuotes, rodo ir įvairūs skaičiavimai. Remiantis „Žaliojo taško“ pateiktais duomenimis, perdirbant popierines pakuotes, per metus galima išsaugoti apie milijoną medžių, kurie būtų iškertami naujam popieriui gaminti. Tuo tarpu, perdirbę toną popieriaus, išsaugome 17 medžių, sutaupome 27 tūkst. litrų vandens ir tiek energijos, kurios pakanka 6 mėnesius apšildyti vidutinio dydžio namą. Perdirbdami popierių oro taršą sumažiname net 70 proc. – tuo tarpu, netinkamai išmestos pakuočių atliekos sąvartyne gali irti ir iki 500 metų.

Į konteinerius – be maisto ar skysčių likučių

Tiesa, norėdami turėti gerus rūšiavimo įpročius, dar turime, kur pasitempti – tam tikrų atliekų konteineriuose vis dar atsiranda to, ko ten būti tikrai neturėtų. Todėl Asta Burbaitė atskleidžia, kur turėtų atsidurti tam tikros atliekos.

„Dažnai sunkiai atskiriame stiklą, kuris yra rūšiuojamas ir lengvai perdirbamas neribotą kiekį kartų, ir keramiką su krištolu – medžiagas, kurios neturėtų atsidurti stiklo konteineryje. Atliekų tvarkytojai plastiko konteineriuose randa elektronikos prietaisų, kitų daiktų, kurie nors ir iš dalies plastikiniai, nėra rūšiuojami kartu su kitomis pakuotėmis. Šiuos prietaisus reikėtų priduoti atskirai“, – aiškina pašnekovė.

Jos teigimu, egzistuoja paprasta taisyklė, kuri padės geriau prisiminti, kur iš tiesų turime išmesti vienos ar kitos rūšies pakuotę.

„Paprasčiausias būdas tinkamai rūšiuoti – prisiminti, kad rūšiuojamos yra visiškai visos pakuotės. Stiklo buteliai, stiklainiai metami į stiklo konteinerį. Jeigu yra atskiras popieriaus konteineris – į jį patenka visos popieriaus ir kartono pakuotės. Likusios – plastiko, metalo, sudarytos iš kelių medžiagų pakuotės turi keliauti į plastiko pakuočių konteinerį. Į plastiko pakuočių konteinerį gali būti metamos ir popierinės pakuotės, jeigu nėra atskiro konteinerio popieriui rūšiuoti. Paprastai kalbant – stiklas keliauja į stiklo konteinerį, popierius – į popieriaus, visa kita – į plastiko.

Į plastiko konteinerį galima išmesti net plaukų lako ar purškiamo dezodoranto buteliukus, tačiau reikia įsitikinti, kad jos – visiškai tuščios. Dėl kitų nebetinkamų naudojimui ir išmetamų daiktų, indų, audinių rūšiavimo reikėtų pasidomėti atskirai: kiekviena savivaldybė gali turėti šiek tiek skirtingas taisykles, organizuoti atskirą kompostuojamų atliekų surinkimą, turėti rūbų ir kitų audinių surinkimo konteinerius“, – kalba specialistė.

Ji primena pakuočių nepamiršti ir praskalauti vandeniu – taip išvengiama nemalonių kvapų tiek namuose, tiek lauko konteineriuose. Maisto likučius būtina pašalinti, o skysčius – išpilti.

„Būtina atskirti skirtingas medžiagas pakuotėje, jei tai nesunkiai padaroma, pavyzdžiui, reikėtų nusukti stiklainių dangtelius ir juos mesti į plastiko konteinerį. Atskirti skirtingas medžiagas reikėtų net ir tuo atveju, jeigu abi medžiagos metamos į tą patį konteinerį, pavyzdžiui, visiškai nulupti folijos dangtelį nuo jogurto indelio ir tiek indelį, tiek dangtelį išmesti į plastiko konteinerį. Taip pat nereikėtų dėti vienų pakuočių į kitas – toks įprotis sunkina pakuočių perrūšiavimo procesą“, – patarimais dalijasi Asta Burbaitė.

Pasak pašnekovės, nereikia rūšiavimo bijoti – jei nesate tikri, ar pakuotė gali būti perdirbama, specialistė rekomenduoja nesukti galvos, o tiesiog pabandyti.

„Lietuvoje sistema leidžia daug negalvoti ir nesvarstyti, ar ta pakuotė gali būti perdirbama, ar ne – visas konteinerio turinys, ką mes išrūšiuojame ir išmetame, yra dar kartą perrūšiuojamas atliekų tvarkymo centruose. Be to, jeigu atliekos negali būti perdirbamos, jos vis tiek neatsiduria sąvartyne, o yra panaudojamos energijai gauti“, – aiškina „Žaliojo taško“ atstovė.