Paneigia mitą, jog atliekos sumaišomos
Pakuočių atliekas iš rūšiavimo konteinerių, skirtų stiklui, plastikui ir popieriui, išveža atliekų tvarkytojai – iš konteinerių jos surenkamos specialiomis arba kelių sekcijų šiukšliavežėmis, arba vienu metu išvežamos tik vienos rūšies pakuotės.
„Atliekas surenkantys automobiliai žmonėms atrodo panašūs. Gyventojai, matydami, kad atvažiavus šiukšliavežiui, vienas po kito pakeliami visų spalvų konteineriai, mano, kad taip išrūšiuotos atliekos yra sumaišomos ir jų pastangos tampa bevertėmis.
Tačiau tai netiesa. Pakuočių atliekas surenkantys automobiliai paprastai būna kelių sekcijų, todėl išrūšiuotos atliekos pilamos į atskiras, tik joms skirtas sekcijas”, – tikina VšĮ „Žalias Taškas” Marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė.
Pakuočių atliekoms patekus į rūšiavimo konteinerius, o vėliau į šiukšliavežius, jos keliauja į perrūšiavimo bazes, kur yra išskirstomos pagal rūšį, spalvą, frakciją ar kitas technologines savybes. Paruošta antrinė žaliava yra supresuojama ir perduodama perdirbėjams, kur tampa naujais gaminiais arba medžiagomis naujiems gaminiams kurti.
Stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų
Stiklo duženos, patekusios į perdirbimo įmones, perrūšiavimo linijoje yra atskiriamos nuo įvairių priemaišų bei išrūšiuojamos pagal spalvą. Iš rūšiavimo linijos stiklo duženos patenka į trupintuvą, kuriame yra susmulkinamos ir sveriamos – taip paaiškėja, kokių medžiagų, tokių kaip smėlis, dolomitas ar dažikliai, reikės lydymo krosnyje, kur stiklas lydomas aukštoje temperatūroje, siekiančioje 1600 laipsnių.
Iš pilnai išlydyto stiklo masės yra išspaudžiami stiklo lašai, kurie nukerpami specialiomis žirklėmis ir nukreipiami į butelių formavimo mašiną, kur suformuojami nauji buteliai. Po to nauji perdirbti stiklo buteliai yra vėsinami šaltu oru ir yra apipurškiami specialiomis medžiagomis, nuo kurių jis tampa atsparesnis skilimui ar braižymuisi.
Tada buteliai patikrinami kokybės kontrolės mašinose ir yra supakuojami bei išsiunčiami pas gėrimų gamintojus. Taip stiklas gali būti perdirbamas neribotą kiekį kartų.
Kaip perdirbamas popierius?
Popierines pakuotes ir popieriaus gaminius galima perdirbti iki 8 kartų. Į perdirbimo įmones surūšiuotas popierius patenka supresuotas, kur būna išskirstytas pagal rūšis. Pirmasis perdirbimo žingsnis – plaušinimas, kuomet intensyviai vandenyje maišomas popierius išbrinksta ir susmulkėja. Ši popieriaus masė nuo įvairių priemaišų, tokių kaip klijai, išvaloma perleidžiant ją pro specialius sietelius.
Vėliau formuojamas popieriaus juosta iš vieno ar kelių sluoksnių, liejant popieriaus masę ant besisukančio tinklo, specialioje spaudimo dėžėje. Toliau popieriaus juosta juda tarp skirtingų presų, nuspaudžiančių vandenį, o likęs vanduo išgaruoja popieriui liečiantis su karštais cilindrais džiovinimo ir suvyniojimo metu.
Tam, kad popierius būtų atsparesnis ir tvirtesnis, jis yra padengiamas krakmolo tirpalu, galiausiai, staklėse supjaustomas į skirtingus ritinius. Tuomet šie ritiniai yra vežami į gamybos įmones, kur toks popierius yra paverčiamas į įvairias dėžes, rašomąjį popierių ar korinį užpildą, naudojamą baldų pramonėje.
Kuo gali pavirsti perdirbtas plastikas?
Į perdirbimo gamyklą atkeliavęs plastikas yra peržiūrimas ir atrenkamas perdirbimui netinkamas plastikas bei pašalinamos ne plastikinės atliekos. Plastikas atrenkamas pagal tipą, kokybę, užterštumą ir spalvą. Išskirstytos plastiko žaliavos patenka į draskytuvą, kur yra susmulkinamos iki mažų skutelių.
Maži plastiko skuteliai yra plaunami, sausinami ir išdžiovinami. Išplautas ir išdžiovintas plastikas patenka į granuliatorius, kur plastiko žaliavą maišant ir kaitinant gaunamos plastiko granulės. Granules galima nudažyti norima spalva. Prieš išgabenant granules plastikinių produktų gamintojams jos yra patikrinamos.
Lietuvoje iš perdirbto plastiko yra gaminamos plėvelės, maišeliai, vamzdžiai, kibirai ir kita plastikinė tara.
„Perdirbamos atliekos paverčiamos į daugybę naujų ir žmogui reikalingų produktų: perdirbtas plastikas naudojamas gaminti dantų šepetėlius, kilimus, miegmaišius ir netgi kepures bei audinius mūsų drabužiams.
Perdirbti stiklo gaminiai vėl tampa stiklainiais ar buteliais, kaip žaliava yra naudojama statybų darbuose ar kelių tiesimui. Metalinės pakuočių atliekos – skardinės, aliuminio folija – atgimsta naujais dviračių rėmais, vamzdžiais ar kitais metalo gaminiais. Taip pat svarbu pastebėti, kad tiek aliuminis, tiek plienas gali būti perdirbami daugybę kartų neprarasdami savo savybių ir kokybės”, – pasakoja S. Rasalė.
Gyventojų vaidmuo itin svarbus
Dalis išrūšiuotų atliekų yra neperdirbamos, tačiau gali būti sutvarkomos kitais būdais, pavyzdžiui. panaudojant energijai gauti. Taigi, perdirbamos atliekos patenka į perdirbimo gamyklas, o perdirbimui netinkamos atliekos panaudojamos energijos gamybai. Anot S. Rasalės, į sąvartynus patenka tik tos atliekos, kurios netinka perdirbimui ar panaudojimui energijai gauti.
Vis dėl to, pašnekovė nurodė, kad rūšiavimas yra pagrindinė veikla, kuria kiekvienas mūsų galime prisidėti prie taršos mažinimo: „Gyventojams aktyviai rūšiuojant, pastebima didelė nauda aplinkai: perdirbant atliekas sumažėja gamtinių išteklių poreikis, oro užterštumas, mažinamas toksinių dujų, kurios atsiranda gaminant, naudojant ir šalinant suyrančius produktus, išskyrimas, sunaudojama mažiau energijos.
Rūšiuojant atliekos nepatenka į sąvartynus, kur irimo procesas užtrunka iki 500 metų, sumažėja jiems reikalingo ploto plėtra. Tad būtent gyventojai, rūšiuodami namuose, atlieka esminį vaidmenį, skatinant tvarią atliekų tvarkymo sistemą.”
Gyventojų vaidmuo, pasak S. Rasalės, atliekant pirminį rūšiavimą visoje atliekų perdirbimo grandinėje yra itin svarbus. Netaisyklingai išrūšiuotos pakuočių atliekos gali užteršti ir kitas konteineryje esančias pakuotes. Tuomet susimaišius gerai ir blogai rūšiuotoms pakuočių atliekoms, jos visos tampa netinkamos perdirbti.