Kelias į minimalizmą – žingsnis po žingsnio
Koučingo specialistė, asmeninio augimo ir mąstysenos trenerė Evelina Dumašienė dar vaikystėje tvarkė daiktus taip, kad jų supančioje aplinkoje būtų kuo mažiau. Anot jos, gimstame su labai nedaug poreikių, tik laikui bėgant, įgauname jų daugiau ir daugiau, vedančių daiktizmo link. Šis ratas sukasi labai lengvai ir greitai – iš neturėjimo, iš smalsumo, iš džiaugsmo atrasti.
„Visgi ilgainiui pastebėjau tendenciją, kad ne „netinkami, pasenę“ daiktai erzina, o tiesiog bręstantis suvokimas, kad jie niekada ir nebuvo reikalingi. Didžiausias sukrėtimas ir noras apie tai kalbėti, dalintis įvyko netekus kelių artimų žmonių. Atrodė, kad tai žmonės, kuriems mažiausiai rūpėjo daiktai, jų nekaupė ir neturėjo daug. Bet kai reikėjo išvalyti likusius daiktus nustebino ir jų gausa, ir tai – kad niekam tie daiktai nereikalingi. Skausme paaštrėjo daiktų nereikšmingumas. O atrodo, kad kartais būtent dėl jų trūkumo pojūčio užsisukame nuolatinio bėgimo cikle“, – dalijasi sąmoningumo praktikė.
Į šį ratą, pasak asmeninio ir komandų koučingo specialistės, įsisukti labai lengva. Ir greičiausiai, pažiūrėję į save iš šalies, galime pripažinti, kad jei dabar nesame jame, tikrai buvo etapų, kai teko į jį pakliūti.
Kaip pastebi E. Dumašienė, gyvename trūkumo skatinimo ekonomikos laikais. Atrodo, jau viską turime, o mums vis tiek randa kaip įsiūlyti naujovių, kurių neturime, kurias galima pakeisti, atnaujinti, išbandyti.
„Nereikia suprasti klaidingai – naujovės man patinka, tačiau tvaraus, sąmoningo gyvenimo būdo filosofija padeda nepasiduoti impulsams, o kurti smalsumą, domėjimąsi naujo daikto kilme, kuriama nauda, tvariomis alternatyvomis. Šiame tyrinėjimo procese ne tik neliekame atsilikę nuo tobulėjančio pasaulio, bet ir giliname žinias. Tai leidžia patenkinti besivystančių asmenybių prigimtinį smalsumo poreikį ir vadovautis ne impulsais, o racionaliais, vidinių poreikių pamatuotais sprendimais.
Ugdant sąmoningumą savyje tampa saugiau, lengva ir gera gyventi. Pradedame mažiau lygintis ir konkuruoti su kitais. Tame nusiraminime pavyksta nukreipti dėmesį ir energiją į prasmę kuriančius dalykus. Atrandame daugiau laiko santykio palaikymui, ryšio kūrimui, poilsiui“, – teigia specialistė, kuri pataria kitiems, kaip išvengti chaoso ir perdegimo būsenų darbe bei gyvenime.
Nuo ko pradėti
Tvarų gyvenimo būdą puoselėjanti Ugnė Domarkė (dar žinoma kaip instagramo paskyros @uztenka kūrėja) kalba daugiau nei apie plastikinių šiaudelių keitimą į metalinius, Ugnė dalinasi savo minimalistinio gyvenimo filosofija, skatina žmones sąmoningai atrinkti viską, ką ketiname parsinešti į savo namus, bet pirmiausiai – išnaudoti ar kitai paskirčiai pritaikyti jau turimus daiktus.
„Supratau, kad daiktai neatneša žadėtos laimės, o jų pagaminimui naudojami beprotiški kiekiai žemės resursų. Kai nusprendi žengti minimalizmo keliu ir pradedi nuodugnią savo namuose sukauptų daiktų analizę, imi suprasti, kad didžioji dalis nėra net naudojama, kita – neaišku, iš kur atsirado. Be to, labai žavėjo mintis, kad turint mažiau daiktų, mažiau laiko praleidžiama ir tvarkantis“, – teigia U. Domarkė.
Tad nuo ko pradėti? Pasak pašnekovės, reikėtų pradėti nuo apsidairymo savo namuose ir suvokimo, ko iš tikrųjų jums reikia, ką nuolat naudojate, o kas yra jūsų namuose dėl kitų priežasčių. Tos kitos priežastys gali būti įvairios, tokios kaip noras neatsilikti nuo mados, emocinis prisirišimas, saugumo jausmas, nenoras paleisti savo įvaizdžio ir t.t.
Minimalistinę gyvenseną pasirinkę žmonės šiuo keliu eiti pradeda skirtingai: vieni per porą dienų atsikrato didžiosios dalies savo daiktų, kiti renkasi mažiau drastišką kelią – kasdien išmeta tik po keletą.
Minimalizmas yra nuolatinis procesas, juk į namus daiktai vis bando paslapčia įsliūkinti – tai dovanų, tai emocinių pirkinių pavidalu. Siūlyčiau prieš pradedant minimalizuoti savo gyvenimą, paklausyti apie tai tinklalaidžių, paskaityti knygų ar pažiūrėti filmų – kai supranti, kodėl tai darai, daug lengviau atsikratyti jau seniai nebenaudojamais daiktais. Be to, minimalizme nėra taisyklių, kiekvienas jį supranta savaip. Nėra apibrėžta, kiek porų batų ar puodelių namie turėtumėte turėti, nes kiekvieno poreikiai labai skirtingi. Turite pasilikti tik tai, ką nuolat naudojate.
Stengiuosi pirkti tik tai, ko tikrai reikia – neturiu spontaniškų pirkinių. Tai, ką perku, turi būti pagaminta iš kuo natūralesnių medžiagų, tvariai supakuota, kokybiška. Dažnai pasitelkiu kūrybiškumą ir pasigaminu namie tai, ką kitu atveju tiesiog pirkčiau parduotuvėje.
Pavyzdžiui, nematau prasmės pirkti vandens plastiko buteliuose, kai galiu nešiotis savo gertuvę ir vandens įsipilti tiesiai iš krano. Neperku šampūno, dušo želė ir kitų priemonių plastikinėse pakuotėse – jau seniai turime gerų alternatyvų. Pati gaminuosi natūralų namų valiklį, kuris tinka viskam ir nereikia apkrauti spintelių dešimtim skirtingų priemonių. Norisi po savęs palikti kuo mažesnį taršos pėdsaką, tad kiekvienas perkamas daiktas būna ilgai ir gerai apgalvotas. Linkiu pabandyti ir atrasti nepriklausomybę nuo daiktų, kuri išlaisvina ir grąžina prie tikrųjų vertybių“, – skatina Ugnė.
Jos teigimu, pasirinkęs minimalistinį gyvenimo kelią suteiki erdvės nebe daiktams, o patirtims, įspūdžiams. Nebetarnauji nuolatiniam stalčių tvarkymui, dulkių valymui ir galvojimui, ką čia dar reikėtų nusipirkti, kad jau pagaliau būčiau laimingas. O kur dar džiaugsmas, kai supranti, kad savo pasirinkimais prisidedi ir prie mažesnės aplinkos taršos.
Itin svarbu – stebėti save
Toks gyvenimo būdas populiarėja ne tik dėl poreikio tausoti aplinką, bet ir dėl noro išsilaisvinti nuo didžiulio daiktų kiekio.
„Kuo mažiau daiktų turėsime, tuo mažiau jų reikės pagaminti ir mažiau atliekų po mūsų liks. Svarbu rinktis ne tik mažesnį daiktų kiekį, bet ir tvaresnius pasirinkimus.
Pavyzdžiui, labiau atkreipkite dėmesį į vietinės gamybos produkciją – taip ne tik paremsite smulkujį verslą, bet ir sumažinsite transportavimo keliamą taršą. Ši produkcija dažniausiai nebūna masinės gamybos ir yra kokybiškesnė“, – teigia UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ ekologė Miglė Kastėnė.
Be to, kaip teigia pašnekovė, pirmiausia reikėtų pradėti stebėti save. Sugalvojus nusipirkti kažką naujo pagalvokite, ar perkate tą daiktą dėl to, kad jo tikrai norite, o gal dėl to, kad jus paveikė reklama ar kito žmogaus nuomonė.
Antra, jeigu supratote, kad čia jūsų sprendimas apsvarstykite, ar jums to daikto reikia. O gal namuose jau turite kažką panašaus, kuo galite jį pakeisti? Ir tik priėjus išvadą, kad negalėsite išsiversti be šio naujo daikto, jį pirkite.
„Sąmoningas vartojimas gali išlaisvinti nuo noro turėti vis naujesnius ir naujesnius daiktus. Būsena, kuomet jauti tarsi tau kažko trūksta, nesvarbu, kad spinta lūžta nuo suknelių ar tavo telefonas dar puikiai veikia, pranyksta pradėjus vartoti sąmoningiau ir supratus, kad visko turėti mes negalime, o ir nereikia.
Naujų daiktų ieškojimas ir koncentravimasis į tai, ką galėtume turėti, dažnai atima daug brangaus laiko, kurį galėtume skirti šeimai ar savo tikslų įgyvendinimui“, – dalijasi specialistė.
Tvarumas ne tik išorėje, bet ir viduje
„Šiuo metu dirbu su žmonėmis taikydama mąstymo ugdymą stimuliuojančias praktikas, kurios padeda susikoncentruoti į vidinių poreikių, potencialo, prasmės išgryninimą. Todėl mano minimalistinio gyvenimo samprata yra labai išsiplėtusi. Sakyčiau, kad kalbant apie tvarumą didesnį dėmesį skiriu nebe daiktams ir ne į parduotuvėje naudojamą maišelių kiekį, o į vienokius ar kitokius veiksmus lemiančias priežastis.
Dažnai, po perdėto vartojimo sąvokomis slepiasi pasitikėjimo, savivertės, meilės, ryšio, aiškumo trūkumai, kuriuos tik kompensuojame nesąmoningais pasirinkimais.
Taip pat labai tikiu idėja, kad minimalizmo ideologija yra aktuali ir vartojamam informacijos kiekiui. Tai svarbi ir gera praktika palaikyti informacinę higieną, proto švarą, nes būtent joje ir randasi mus dirginantis aplinkos triukšmas sukeliantis nerimą, perdegimą. Daiktai – tik laikinos stotelės, kuriomis kai kurie bando kompensuoti kitas asmenybei reikšmingas sritis“, – įžvelgia E. Dumašienė.
Visgi kaip tai pritaikyti kasdienybėje? Pirmuoju žingsniu gali tapti kritiškas žvilgsnis į tvarką ir daiktų kiekį namuose. Juk neapkrauti namai palengvins buitį ir padės sukurti visai kitokią atmosferą. Pavyzdžiui, tvarkingas darbo stalas padės susikaupti, susikoncentruoti į dienos užduotis. Kapsulės principo spinta (tradiciškai aprangos kapsulę sudaro 7 tarpusavyje derantys rūbai ir prie jų priderinta avalynė bei aksesuarai, tačiau šis skaičius gali varijuoti ir būti didesnis, aut. past.) padės išvengti nereikalingo streso ir efektyvinti sprendimų priėmimo laiką rytais. Vaikai, gyvenantys su mažiau turimų daiktų ir žaislų aplink save, yra apdovanoti asmeniniu bilietu į kūrybiškumo paieškas. Taip galima įsitikinti, jog dėmesio nukreipimas ne į daikto trūkumą ir vėlesnes jo paieškas – apdovanoja laiku sau, kurio taip skundžiamės, kad trūksta.
„Svarbiausia, kad dalykai mus praturtintų, skatintų tobulėti, o ne vargintų ar apkrautų. Manau, kad pagarbus atsisveikinimas su nereikalingais, nebenaudojamais, išaugtais daiktas – tai tiltas į atsakingesnį naujo daikto įsigijimą. Natūraliai susiformuoja įprotis kelis kartus pagalvoti prieš perkant naują daiktą, nes žinai, kad reikės pasukti galvą, kur jį padėti po to.
Labai džiaugiuosi, jog dukros jau pačios priima sprendimus, apsvarstydamos, kodėl vienas ar kitas daiktas joms yra reikalingas, o kaip gali apsieiti be jo, nes visą laiką to mokėm nuo mažumės. Savo dėmėsio trūkumo nekompensavome nei žaislais, nei kitais sociumui kažką įrodančiais dalykais. Vietoj ilgų ir betikslių lakstymų po parduotuves, didelę laiko dalį skyrėm bendravimui, apkabinimams, patirtims, ugdėm vaikystę sveikam nuobodulyje, kurio dabar visi taip bijo.
Gaila, bet dar daug žmonių vadovaujasi sąlygine laimės filosofija „kai…, tai...“. Pavyzdžiui, galvojome, kad kai nupirksim vaikui žaislinį virtuvės rinkinį, tai jis taps ramus, galės tobulėti žaisdamas virtuvės žaidimus. O kur erdvė kūrybiškumui, sprendimų paieškai?
Toks mąstymas trukdo kurti pakankamumo jausmą iš esamų resursų ir formuoja laimės lūkestį į ateities projekcijas, kurios imlios išorėje esantiems dirgikliams. Taip ir gyvenam – apie vakar problemas ir rytojaus rūpesčius, ir taip retai – tiesiog šiandien“, – reziumuoja sąmoningumo praktikė.
Esminiai patarimai, jei ir jūs norite įsileisti minimalizmą į savo gyvenimą
1. Visų pirma – būkite dėkingi už tai, ką turite.
2. Įvertinkite savo namų erdvę ir susidėliokite prioritetus. Reguliariai kritiškai peržvelkite visus daiktus – tikrai atrasite tokių, kurie patapo nebereikalingais ir galite atsisakyti. Juos galite parduoti, atiduoti draugams ar pristatyti į daiktų dalijimosi stoteles Vilniaus regione „Dėk’ui“. Daugiau apie jų veiklą: www.stoteledekui.lt
Esant poreikiui, tokių opcijų yra ir kituose regionuose:
Utenos regione veikia 5 daiktų dalinimosi stotelės „Dalinkimės“ (Utenoje, Zarasuose, Molėtuose, Ignalinoje, Anykščiuose).
Šiaulių regione 2020 m. „Daiktų kiemas“ atvėrė duris septyniose Šiaulių regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, esančiose Šiaulių miesto, Kelmės, Radviliškio, Joniškio, Akmenės ir Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijose.
Trijose Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse pastatyti specialūs konteineriai, kuriuose laikinai sandėliuojami klaipėdiečių atvežti nebereikalingi baldai, buities reikmenys.
Šiose vietose galite ne tik atiduoti, bet ir pasiimti, jei atrasite jums reikalingą daiktą.
3. Daiktus, su kuriais tikrai negalite išsiskirti (vertingos relikvijos, šeimos palikimas ir pan.), sandėliuokite.
4. Jei visgi jaučiate būtinybę pirkti naujus daiktus, pagalvokite kelis kartus – nepasiduokite pirminiam impulsui ir rinkitės kokybę.
5. Ir svarbiausia – pirmenybę teikite kuriamiems santykiams, savęs pažinimui, naujoms patirtims, o ne daiktams, kuriais bandote užpildyti emocinę tuštumą.
Dar daugiau vertingos informacijos, kuri gali praplėsti suvokimą, kas yra minimalizmas, rasite čia: dokumentiniai filmai „Minimalism: a documentary about important things“ ir „The Minimalists: Less is Now“ (galima rasti „Neftlix“), „100 daiktų“ („100 Dinge“), „Tidying up with Marie Kondo“, knyga „Goodbye, things“ (autorius – Fumio Sasaki), tinklalaidė „The Minimalists“.