Į Vilniaus senamiestyje veikiančią „DĖK’ui“ galeriją atvykusio L. Lomonosovo laukė neįprastas iššūkis — padėti išdalinti kelias dešimtis batų porų socialinio tinklo „Facebook“ lankytojams. Tokios virtualios DĖK’ui daiktų dalybos kiekvieną trečiadienio vakarą vyksta „Atliekų kultūros“ paskyroje.
Dalyvavimo taisyklės paprastos: daiktai rezervuojami komentare įrašant jo numerį, o vėliau atsiimti rezervuotus daiktus galima gyvai arba gauti per paštomatus.
„Negaliu patikėti, kad žmonės į stoteles „DĖK’ui“ atiduoda tokios puikios būklės, netgi nenešiotus batus“, - stebėjosi transliacijos svečias, kasdienėje savo veikloje susiduriantis su noru atnaujinti ar net restauruoti batus. Kita vertus, aprangos prekių vartojimo įpročiai jam nėra naujiena. Naujienų portalas „Circular“ skelbia, kad kasmet pasaulyje pagaminama 23 milijardai porų batų ir 22 milijardai porų kasmet pirmieji savininkai atsisako. Pusė keliauja tiesiai į šiukšlinę. Ketvirtadalis išrūšiuojama su tekstilės atliekomis, tikintis, kad atliekos bus nukreiptos perdirbimui. Visgi, dėl batus sudarančios medžiagų įvairovės, perdirbimo į naujus gaminius galimybės kol kas tėra teorinės.
Likęs ketvirtadalis nebedžiuginančios avalynės nukreipiama į antrinę rinką, kurios galimybių ir Lietuvoje yra ne viena: be minėtų stotelių „DĖK’ui“ ir panašių dalinimosi daiktais iniciatyvų, dėvėtus batus galima parduoti platformose „Vinted“, „Skelbiu“, pasiūlyti prekybos ir mainų grupėse socialiniuose tinkluose, nunešti į komiso principu veikiančias parduotuves ar ieškoti pirkėjų dalyvaujant blusturgiuose.
- Ar gali batai nuo vienų kojų keliauti ant kitų, nekeldami grėsmės pėdų sveikatai?, - klausiame Laimio.
- Batai tikrai neskirti vienam žmogui dėvėti, juos galima perleisti kitam, jei tinka dydis ir pėdai patogu. Svarbu prieš dėvint dėvėtus batus juos tinkamai pasiruošti: išsivalyti, dezinfekuoti naudojant specialiai batų higienai skirtas antibakterines priemones, jei reikia - pakeisti vidpadžius. Tai svarbu prisitaikant kasdienius, taip pat sportinius batus, tačiau tikrai nebūtina keisti vieną ar du kartus dėvėtų proginių batelių ar tiesiog vos pasimatuotos avalynės vidinių detalių.
- Ar galima batus skalbti skalbyklėje?
- Ne, jokių batų nepatariame skalbti skalbyklėje, nors pasitaiko bandančių taip švarinti ne tik sportinius, bet ir odinius batus. Batams gaminti naudojama daug skirtingų detalių, jos klijuojamos tarpusavyje, yra ir nešiotojams nematomų vidinių sluoksnių, kurie skalbiant linkę atsiklijuoti, pakeisti formą. Ypač rizikinga skalbti aukštoje temperatūroje, naudojant intensyvų gręžimo rėžimą, džiovinant džiovyklėje.
- Ar imatės taisyti skalbimo metu sugadintus batus?
- Taisyti galima, pakeisti formą praradusias detales, bet tam reikia labai daug pastangų ir, atitinkamai, taisymo kaina išauga.
Geriausia nešvarumus nuo batų paviršiaus valyti šepečiu, naudojant purvą iš audinių ištraukiančias putas, švelniai nuskalauti ir leisti natūraliai išdžiūti.
- Kokią dalį Jūsų dirbtuvėse taisomos avalynės sudaro sportinė, kasdienė avalynė, o kokią - proginė, pavyzdžiui, aukštakulniai?
- Veiklos pradžioje, prieš šešerius metus, dėmesį skyrėme tik sportinių batų valymui, vėliau ėmėme taisyti ir restauruoti. Dabar taisome įvairaus tipo avalynę, gauname ir labai daug aukštakulnių: tai kulnas nulūžęs, tai paviršius pažeistas.
Ne visus jų paviršiaus pažeidimus galima pašalinti be žymių, Problematiškiausia atnaujinti sudilusią lakuotą odą. Verstos odos batus atnaujinti kur kas lengviau - reikia išvalyti ir pakelti pūkelius naudojant specialius šepetėlius.
- Kada patartumėte batus taisyti pačiam, o kada - kreiptis į specialistus?
Šį tą pasitvarkyti, išsivalyti batus galima ir pačiam, sudėtingiau - susisiūti ir susiklijuoti. Žmonės mėgsta eiti paprasčiausiu keliu - ima stiprius universalius, o ne specialiai avalynei skirtus klijus, naudoja jų daug ir, galiausiai, meta batus į šiukšlinę. Buityje plačiai naudojami klijai netinkami, nes kietina tiek audinį, tiek odą, klijų perteklius palieka nepageidautinas žymes.
Taisymui namuose gana palanki naujosios kartos sportinė avalynė, kurios paviršius primena megztą kojinę, tik retas imasi adyti tiek pradilusius batus, tiek pradilusias kojines.
Neturint įgūdžių keblu pasikeisti ir sugedusį užtrauktuką. Dažnai šaliname tokius nesklandumus. Kuo užtrauktukas ilgesnis, tuo reikia įdėti daugiau darbo ir kainuoja brangiau - nuo 20 iki 50 eurų.
- Taisyti batus neretai brangiau nei pirkti naujus, ypač renkantis dėvėtą avalynę. Kaip čia yra - ar batai per pigūs, ar taisymas per brangus?
Nei tas, nei tas. Senosios kartos meistrai dažnai nusipigina, teikia paslaugas pusvelčiui. Per šešerius veiklos metus patyriau, kiek daug laiko ir patirties reikia, kad kokybiškai sutaisytum batus. O avalynės pasiūla tokia didžiulė, kad sunku apibendrinti. Mainymosi idėja, apskritai, suteikia galimybę nemokamai džiaugtis kitiems nebereikalingais batai, tad stotelėse DĖK’ui, kaip matau, apskritai galima nemokamai rasti labai geros kokybės batų. Tad nemokami ar pigūs batai nebūtinai bus nekokybiški, o brangūs nebūtinai bus kokybiški. Kuo batai kokybiškesni, tuo lengviau juos atnaujinti, rečiau reikia taisyti.
- Tad kaip atpažinti kokybiškus batus?
Pastebiu, kad žmonės tiek naujus, dėl dėvėtus batus linkę pirkti pasikliaudami vien išvaizda - gražu negražu - ir rizikuoja gauti katę maiše. Siūlau paieškoti informacijos apie gamintojus, klientų atliepimų, pagalvoti, ar bus patogu batus prižiūrėti ir kiek ilgai, apskritai, norėsis juos dėvėti? Rinkdamasis batus pats atkreipiu dėmesį į batų svorį. Jei odiniai batai sveria lyg popieriniai, tai nebus labai patvarūs, nebent tai yra specializuota sportinė avalynė. Taip pat visada geriau rinktis batus, kurių viršutinė dalis prie pado yra ne tik priklijuota, bet ir prisiūta. Jie tikrai tvers ilgiau.
Taip pat rekomenduoju pasidomėti daiktų taisymo galimybėmis. Ne kiekvienas žino, kad netinkančius batus galima pratempti, pakoreguoti užkulnį. Natūralios odos batus pavyksta į ilgį pratempti maždaug vienu dydžiu, kietos lakuotos odos - minimaliai, vienu kitu milimetru, bet, jei nepakanka, tempiame antrą ar trečia kartą. Tai labai svarbu norint batus dėvėti maloniai.
—
Vilniaus apskrityje veikia 16 dalinimosi gerais daiktais stotelių DĖK’ui, suteikiančios galimybę priduoti ir pasiimti gerus nebereikalingus daiktus. Visa informacija apie iniciatyvą - www.stoteledekui.lt
Virtuali stotelė DĖK’ui vyksta kartą per savaitę socialinio tinklo Facebook paskyroje „Atliekų kultūra“. Jos metu dovanojami įvairūs daiktai, atkeliavę į DĖK’ui galeriją, veikiančią Klaipėdos. g. 2 Vilniuje.
Galimybę keistis gerais nebereikalingais drabužiais bei avalyne suteikia DĖK’ui kabyklos, kurių vis daugėja Vilniaus bendruomenėse:
- Vilniaus atvirame jaunimo centre „Mes“ (V. Šopeno g. 3)
- Vilniaus Verkių mokykloje - daugiafunkciniame centre (Verkių g. 62)
- Vilniaus dailės akademijoje, Tekstilės meno ir dizaino katedroje (Malūnų g. 5)
- Senjorų avilyje (J. Kubiliaus g. 2)
- Dievo meilės misionierių labdaros organizacijos namuose (Šv. Stepono g. 35A)
- Bendruomenės erdvėje „Miško studija“ (Keramikų g. 2, IIa, Dvarčionys)
