Legendinės prancūzų mados dizainerės Coco Chanel gyvenimo ir kūrybos atspindžiu tapo Prancūzijos žemėlapis iš senų juodos spalvos džinsų, papuoštas pirmiesiems savininkams nebereikalinga bižuterija. Kiekvienas simbolizavo įvairias Coco Chanel gyvenimo detales – nuo gimimo iki mirties.
„Aukso spalvos laikrodis žymi Somiūro miestelį Vakarų Prancūzijoje, kur prieš 137 metus pasaulį išvydo būsima modeliuotoja. Vargšų prieglaudoje gimusios mergaitės vaikystė buvo kebli, kaip šios susipynusios grandinėlės“, – pasakojo instaliacijos autorė, tekstilės pernaudojimo studijos „Denim Diaries“ įkūrėja Milda Paukštė.
Būtent Coco Chanel, kūrusi prieš šimtą metų, įkvėpė milijonus moterų atrasti juodos spalvos eleganciją, prabangą vilkėti patogiai bei padrąsinusia puoštis bižuterija.
Kol vieni renginio dalyviai klausėsi istorijų, kiti kibo į garsiosios prancūzės įkvėptas koliažų dirbtuves. Ten meniškais paveikslėliais pavirto senų žurnalų iškarpos, audinių skiautės bei papuošalų detalės. Senamiesčio Žydų gatvelė trumpam priminė meniškąjį Paryžiaus Montmartro rajoną, kuriame kadaise gyveno ir kūrė daug iškilių Puikiosios epochos menininkų.
Tekstilės pernaudojimo studija „Denim Diaries“ bendradarbiauja su „Atliekų kultūros“ iniciatoriumi Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru. Tai jau trečiasis kartu organizuotas renginys – prieš tai iniciatoriai kvietė „apsilankyti“ Indijoje ir JAV.
Prancūzija garsi ir savo blusturgiais bei tradicija suteikti daiktams vis naują šansą gyvuoti. Proga plačiau pasikalbėti apie tai tapo naudotų drabužių, aksesuarų bei mados žurnalų mainai. Dalis daiktų mainams bei šventės dekorui atkeliavo iš įvairiose Vilniaus vietose įsikūrusių gerų daiktų dalijimosi stotelių „Dėk‘ui“. Kitus į renginį atsinešė pavieniai žmonės.
Vos tik tatuiruočių meistrė Greta ant pakabų užkabino keletą jai nebereikalingų drabužių, vieną jų –romantišką taškuotą palaidinę – tuoj pat priglaudė į renginį užsukusi verslo konsultantė Deimantė. Panašių sėkmės istorijų per vakarą buvo bent kelios dešimtys.
„TVP Polonia“ kanalo informacinės laidos vedėja Agnieška Olševska tiesiog nušvito bižuterijos mainų skyrelyje pamačiusi subtilų kaklo papuošalą su širdele – aksesuaras tarsi laukė jos.
„Atsakingo vartojimo tema man labai įdomi ir svarbi. Rūšiuoju atliekas, o dar geriems, bet man nebereikalingiems daiktams stengiuosi surasti kitus šeimininkus. Mano vaikai – paaugliai, namuose jau susikaupė nemažai jiems nebetinkančių drabužių. Nekantrauju juos kitąsyk atsinešti į tokius mainus“, — pagauta įkvėpimo sakė Agnieška.
O barzdaskučių salone dirbantis Emilis džiaugėsi nutvėręs kelis žurnalus, kuriuos mainų vakarėliui skyrė ne tik stotelės „Dėk‘ui“, bet ir kelių mados leidinių redakcijos. Nors žurnalai – praėjusių mėnesių, vaikinas neabejojo, kad jie taps geidžiamu atostogų skaitiniu tiek jo mamai, tiek močiutei.
Visas šis prancūziško savaitgalio šurmulys įkvėpė ir dailininkę Ritą Kalinką. Įsitaisiusi ant šaligatvio su piešimo priemonėmis, ji sau įprastu būdu – eskizuodama – fiksavo renginio akimirkas.
Įdomios drabužių faktūros, spalvų deriniai, pozos, ryškesni ar subtilesni veido bruožai – visa tai traukė menininkės žvilgsnį, o ranka per kelias minutes suteikdavo įspūdžiams formą baltame lape.
Kartais Rita paprašydavo nusižiūrėto modelio stabtelėti ir palūkėti, kad galėtų atspindėti detales, bet ne per ilgai – kad ir žmogus nesutriktų, ir pati nepraleistų naujų dėmesio objektų.
Visa nuotaikų puokštė: nuo abejingumo iki susidomėjimo, nuo gilaus pasimetimo iki šilumos bei svetingumo. Nuostaba paišomų žmonių veiduose ir visus vienijantis draugiškumas“, – pastebėjimais dalinosi R. Kalinka.
Kaip ir drabužius, bižuteriją ar žurnalus, pozavę žmonės iš dailininkės eskizus gavo dovanų. Pasak Ritos, džiaugsmas jos herojų akyse dešimteriopai pranoksta išsiskyrimo su piešiniu jausmą. Autorei išlieka eskizo nuotrauka, tad prireikus ji bet kad gali idėjas panaudoti naujoms iliustracijoms kurti.
